Kelias į Obelų Rožių Sodą: Aistros, Legendos ir Augalų Paslaptys

Vilniečiai, garsus architektas Algimantas Umbrasas ir jo žmona, ekonomikė Rimgailė, savo nedideliame sodelyje netoli sostinės augina apie 50 rūšių perkūnropių. Toks šio augalo rūšių gausumas - tai unikali kolekcija ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Umbrasų sodą dažnai lankantys botanikai tvirtina, jog niekur kitur nėra matę tiek perkūnropių vienoje vietoje.

Alpinariumas su perkūnropėmis ir akmenimis

Perkūnropių Legenda ir A. Umbraso Aistra Botanikai

„Mus jos sudomino ne tik todėl, kad gražios, bet ir dėl savo įdomios legendos“, - sako istoriją ir mitologiją pamėgęs A. Umbrasas. Toji legenda byloja, esą ten, kur auga šis mažas augalas, netrenkia perkūnas. Vakarų Europoje perkūnropės ligi šiol auginamos ant pilių stogų. Umbrasų sklype perkūnropės veši alpinariume greta Kairėnės upelio. Tarp baltai, geltonai, rožine ir kitomis spalvomis žydinčių mažyčių gėlių - dideli rieduliai, mažais akmenimis išgrįsti takeliai.

Savitos gėlės traukia Umbrasų svečių akis, tačiau tik sodo šeimininkai žino, kaip nelengva jas prižiūrėti, jog būtų visada gražios. „Ravėti tenka pincetu, užsidėjus akinius“, - pasakojo 75 metų A. Umbrasas.

Botanika - Umbrasų hobis. Vienuolikos arų sklype jie augina apie pusantro šimto rūšių sumedėjusių augalų ir dvigubai daugiau rūšių gėlių. Tarp jų daug retų, tik specialistams žinomų. „Iš mūsų sodo mažai vagia: ką veiksi su nepažįstamu augalu. Aptikę, jog kas nors iškasta, ilgai neliūdime - matyt, „pasiskolino“ botaniką išmanantis žmogus“, - sakė sodo šeimininkai.

Augalų Mitologija ir Simbolika

Vesdamas mitologiniais gyvatės bei žalčio raštais išvingiuotais takeliais, A. Umbrasas rodė ir matytus, ir egzotiškus augalus. Antai - diktonas. „Nelieskite - gali nudeginti“, - perspėjo šeimininkas. Šis stiprų kvapą skleidžiantis augalas turi tiek daug eterinių aliejų, jog karštą dieną gali pats savaime užsiliepsnoti. Galbūt todėl jis pateko į biblijinę legendą: kai Dievas nuo Sinajaus kalno skelbė Mozei dešimtį savo įsakymų, suliepsnojo krūmas - tai buvo diktonas.

Karlikinis dagys, kelios rūšys zundų, lietuviškosios orchidėjos - gegužraibės, katpėdės, rododendrai, dviejų rūšių ženšenis, trijų - eleuterokokas, kurio arbata šalina nuovargį ir suteikia energijos, ir daug kitų augalų puošia Umbrasų sodą.

Didžiausia retenybe sodo šeimininkas laiko rūgtį. Kai kurios šio augalo rūšys auga Lietuvoje, tačiau Umbrasų sode šiuo metu purpurinėmis varpomis pražydęs rūgtis - sachalininis. Tokio nerasi ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje. Jo daigą iš šiauriausio botanikos sodo prie Užpoliarės parvežė Umbrasų duktė.

„Mums gražiausi laukiniai, žmonių „neprijaukinti“ augalai. Sukultūrintos, pavyzdžiui, vilkdalgiai, rožės, neturi tokios darnos, tokio puikaus dizaino, kokį augalams suteikia gamta“, - aiškino architektas.

Ne mažiau reikšmės sodo šeimininkui turi augalo praeitis. „Kukmedį pasisodinau ne tik dėl to, jog iš jo drožia kukavines pypkes, bet ir todėl, jog mūsų protėviai iš kukmedžio darė lankus. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kukmedis buvo saugomas medis“, - glostė jo šakas A. Umbrasas.

Architektas Algimantas Umbrasas prie kukmedžio

Architekto Idėjos ir Sodo Filosofija

Daug gyvenamųjų namų statybos, bažnyčių ir pilių restauravimo projektų sukūrusio architekto paklausiau, nuo kokių darbų turėtų pradėti žmogus, ką tik nusipirkęs sodą ar sklypą namui statyti. „Pirmiausia reikia paskirstyti sklypą zonomis. Svarbu, kad jokie žmogaus darbai nenustelbtų gamtos. Namas turi būti ne per didelis, kad prie jos derėtų. Prie namo būtinai - žalia veja. Kuo jos daugiau, tuo geriau: veja kaip gražiai damai ilgas kaklas. Be to, reikia vandens. Nors baseino, jei upelio šalia nėra. Na ir, žinoma, daug gėlių“, - vardijo architektas.

Daržui Umbrasai paskyrė tik pustrečio aro. „Tačiau auginame viską, ko mums reikia - bulvių, pomidorų, agurkų, braškių, svogūnų, morkų ir kitų daržovių“, - rodė Umbrasai.

Jų sklype vaisius nokina 4 obelys ir kriaušė. „Daugiau mažame sklype nereikia. Viena vasarinė, kita rudeninė ir dvi žieminės veislių obelys - gana“, - aiškino A. Umbrasas.

Serbentų jie augina mažai - nusibodę. „Aktinidijos, citrinvyčio, sausmedžio uogos vertingesnės. Užsiauginame ir spanguolių, bruknių, šilauogių“, - vardijo sodo šeimininkai.

Architektas A. Umbrasas siūlė nieko nedaryti skubant. „Nesodinkite gėlių, kurių pavadinimų nežinote - tai tas pat, kas nežinoti savo mylimosios vardo. Augalus pirma paauginkite daigyne sodo pakraštyje, kad pamatytumėte, kiek jie užauga, kaip žydi, kokios priežiūros reikalauja. Tada lengviau rasite jiems deramą vietą ilgesniam laikui sode“, - mokė A. Umbrasas.

Originalus Architekto Namas ir Upelio Puoselėjimas

Ir sodo namą jis projektavo neskubėdamas - penkerius metus, vėliau beveik tiek pat laiko statė. „Sau projektuoti sunkiausia“, - šypsojosi architektas. Tačiau namas išėjo originalus, vienintelis toks Lietuvoje. Jo sienos - iš horizontaliai vienas ant kito suguldytų pušies rąstelių. Paklaustas, kaip juos sutvirtino tarp savęs, architektas nusijuokė: „Firminė paslaptis, kurią užpatentavau“. Apvalų namą puošia 41 langas. Jie nedideli ir išdėstyti neįprastai. Nors šio būsto plotas tik 25 kvadratiniai metrai, jame - trys miegamieji, virtuvė ir svetainė, kurią puošia didelis židinys.

Didžiausiu savo sodo privalumu Umbrasai laiko tai, jog jis nesugadino gamtos, kurioje yra, o net pagražino. Palei jų sklypą čiurlenantį Kairėnės upelį, kurio vanduo toks švarus, jog jame veisiasi upėtakiai, Umbrasai puoselėja ne mažiau negu sodą. Priešingai negu kaimynai, kurie upelį ištiesino ir prisodino ligi jo bulvių, Umbrasai upelio vagą kilpose daug kur sutvirtino akmenimis - kad upelis visada taip natūraliai vingiuotų, kaip jam gamta paliepė. „Algimantas mūrijo akmenis, o aš juos ridenau“, - pasakojo R. Umbrasienė. Prie upelio buvo pasodinta rodžersijų ir kitų drėgmę mėgstančių augalų. Greta suformuotos terasos, tačiau taip natūraliai, jog tik gerai įsižiūrėjęs gali įtarti, kiek čia daug darbuota.

„Kiekvienas gamtos kampelis yra unikalus, tik reikia tai pastebėti ir paryškinti. Net jei šalia sklypo nėra upelio ar tvenkinio, galima gražiai tvarkytis. Antai japonai keliuose metruose sukuria grožį. Jei kas užsukęs pas mus pasako, jog čia gražu natūraliai, tarsi laukinėje gamtoje - tai mums didžiausias pagyrimas“, - sakė A. Umbrasas.

Obelis: Simbolis, Istorija ir Veislių Gausa

Štai papūtus šiauriui, pasipylė auksiniai lapai. Soduose obelų lapams nukritus, pasimato paskutiniai dar ant šakelių pasilikę obuoliai. Kiti - jau šalnos nubalintoje žolėje. Kuri gi kaimo sodyba mūsų krašte neturėdavo sodo? Po 1920-ųjų žemės reformos, skirstantis į viensėdijas, valstiečiai žemės sodui tikrai negailėjo. Ir naujoje vietoje pirmiau medelius sodindavo, tik paskui trobesius statydavo. Obuolys - bene vienintelis to meto gardumynas ir dideliam, ir mažam. Tik ilgai sulaukti vaisių, todėl sodindavo vasarinių, rudeninių ir žieminių rūšių obelis. Alyviniai, saldiniai, raudondryžiai, pepinai, antaniniai - štai tradiciniai lietuviški obuoliai. Lietuva turėjo gerų mokslininkų pomologų, išvedusių naujų vaismedžių rūšių, tinkamų mūsų trumpai vasarai. Šiandien Lietuvoje auginama apie tūkstantį įvairių rūšių.

Ir jau retai kur bepamatysi tas senoviškąsias, aukštaūges obelis. Kadangi obelis yra nuo senų senovės auginamas prie namų vaismedis, tai turi ir simbolinę prasmę, atėjusią iš labai tolimų laikų. Pirmasis apie tai studiją parašė tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius, išspausdino ją 1923 metais leidinyje „Lietuvių tauta“. Medžio pavadinimas mūsų krašte - iš indoeuropiečių prokalbės. Autorius surado daug bendrybių tikėjimuose, paplitusiuose įvairiose indoeuropietiškos kilties tautose. Ir visur obuolys laikomas meilės ženklu, vaisingumo simboliu.

Pasakose karalaitė meta obuolį į šaunių bajoraičių būrį. Kuris sugaus, už to ir ištekės. Lygiai ir lietuvių pasakose, pavyzdžiui, apie auksaplaukį sodininką, kuriam atiteko karalaitės parinktas deimanto obuolys. O miške, pasakojama, kartais galima rasti tokią laukinukę, paragavus kurios vaisių, žmogus ypatingai išgražėja arba...

Mažojoje Lietuvoje žodis „obuoliuoti“ turėjo smagią perkeltinę prasmę: tai reikšdavo meilintis merginai. Iš čia ir posakis apie išdidžią ir griežtą: „Su ta tai nepaobuoliuosi!“. O jaunatviškose svajose štai taip: „Aš užmigdyčiau savo mergužę su aukso obuolužiu, su raudona skripkuže...“ Vestuvinėje dainoje poetiškai pakiliai kalbama apie nutekėsiančios mergelės būsimus namus: „Obelų grindys netašytos, lazdų lotužės negenėtos.“

O kaip gi prasidėjo Trojos karas? Karaliaus Priamo sūnus dailusis Paris aukso obuolį atidavė deivei Afroditei, pripažindamas ją gražiausia Olimpe. Už tokį palankų sprendimą deivė padėjo jam pagrobti gražiausią graikų moterį Eleną, karaliaus Menelajo žmoną. Kad taip senovės lietuvių žyniai būtų užrašę kokią tautos kovų istoriją ir kaip dievai joje dalyvavo...

Lietuviškų dainų mergelė vaikšto po rūtų darželį, o bernelis - po obuolių sodą. Iš tautosakos aiškėja, kad obelis laikytą stebuklingų galių medžiu. Nepalengvinsi jos naštos, nenupurtysi šakų - nepadės nuo raganos pabėgti. Arba nutiks kaip tam žmogui, grįžtančiam nuo Dievo. - Nagi pasakė, kad po tavo šaknimis labai didelis aukso katilas pakastas. - Na, kam aš jį kasiu, - kad man Dievas sakė: „Eik tu namopi, ir visko turėsi“. Kitados tikėta, kad obuolių negalima skinti po saulės laidos, nes likusieji ant šakų labai kirmys. Ir neleisdavo moteriškei lipti į medį obuolių raškyti, - obelis nustos vesti vaisius arba apskritai nudžius, - juk tai Ieva gundė Adomą paragauti uždrausto vaisiaus. O jau tėvų ar senelių sodintą obelį nukirsti - tikrai buvo didelis prasikaltimas. Jeigu jau būtinai reikia sodą naikinti, tegu kas svetimas tai padaro.

Sodu reikės pasirūpinti ir žiemą. Žadinamos obelys ir pirmam sniegui iškritus, ir per pusiaužiemį. Kūčių vakarą jos papurtomos, aprišamos šiaudų grįžtėmis, per kurias buvo nukošti šventajai vakarienei verdami žirniai.

Populiarios Obelų Veislės

Obelis 'Alyvinė' (lot. Malus Domestica): seniai žinoma veislė, vasarinių obelų veislė, išvesta Baltijos šalyse ir plačiai paplitusi Lietuvoje.
Obelis 'Avietinis Oberlando' (lot. Malus Domestica): vidutinio dydžio ar dideli vaisiai su plona odele.
Obelis 'Rubin' (lot. Malus domestica 'Rubin'): žieminė obelų veislė, sukurta Čekijoje (‘Lord Lambume’ x ‘Golden Delicious’). Vaisiai skinami rugsėjo antroje pusėje, išsilaiko iki kovo - balandžio mėnesio.
Obelis 'Šampion' (lot. Malus domestica 'Šampion'): labai derlinga veislė, sukurta Čekijoje. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, išsilaiko iki kovo mėnesio.
Naminė 'Jonagold Decosta': žieminė obelų veislė. Vaismedžiai augūs, dera gausiai. Veislė vidutiniškai atspari ligoms.
Obelis 'Auksis' (lot. Malus domestica): populiari lietuviška rudeninė veislė. Vaismedžiai derėti pradeda 3-4 metais, labai derlingi, dera pastoviai. Medžiai vidutinio augumo, vainikas rutuliškas, vidutinio tankumo.
Obelis 'Auksinis Renetas' (lot. Malus Domestica): labai paplitusi Lietuvoje rudeninių obelų veislė, skonio savybėmis ir atsparumu ligoms pralenkianti netgi žymųjį Auksį.
Obelis 'Gloster' (lot. Malus Domestica): žieminių obelų veislė, sukurta Vokietijoje. Išsiskiria puikiu vaisių skoniu, obuoliai temperatūroje +1/+4 išsilaiko netgi iki birželio.
Obelis 'Skaistis' (lot. Malus domestica 'Skaistis'): ankstyvoji žieminė obelų veislė Skaistis, sukurta LSDI, sukryžminus Katja x Prima. Vaisiai skinami rugsėjo pirmoje pusėje. Išsilaiko iki sausio-vasario mėnesio.
Obelis 'Red Aroma': rudeninė veislė, kilusi iš Skandinavijos. Dideli vaisiai, vidutiniškai sultingas minkštimas, kvapnus. Atsparus šalčiui ir ligoms.
Obelis 'Delikates' (lot. Malus Domestica): ankstyva rudeninė, labai derlinga veislė, sukurta Lenkijoje.
Obelis 'Geneva early' (lot. Malus domestica): ankstyva vasarinė obelų veislė, sukurta JAV, Ženevoje (‘Quinte’ x ‘Julyred’). Vaisiai sunoksta liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje, ne vienu laiku ir skinami 2-3 kartus. Vartojami 2-3 savaites.
Obelis 'Ligol' (lot. Malus domestica): žieminė obelų veislė, sukurta Lenkijoje, Skernievicuose (‘Linda’ x ‘Golden Delicious’). Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, išsilaiko iki gegužės mėnesio ir ilgiau.
Obelis 'Konfetnaja' (lot. Malus domestica): derlinga veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai skinami rugpjūčio pradžioje, vartojami apie 10 dienų. Jie vidutinio didumo, apvalūs, šiek tiek briaunoti, tinkami transportuoti, saldūs, skanūs, vidutinės išvaizdos. Vaisiai skinami rugsėjo mėn., išsilaiko iki gruodžio mėnesio. Vaisiai gražios išvaizdos, stambūs arba labai stambūs. Minkštimas gelsvas, tankus, sultingas, labai aromatingas, saldaus skonio.
Obelis 'Discovery' (lot. Malus Domestica)
Obelis 'Alemanda' (lot. Malus Domestica)
Obelis 'Melrose' (lot. Malus Domestica): vaisiai saldūs, skanūs, traškūs, aromatingi. Išsilaiko iki pat gegužės mėnesio. Veislė atspari rauplėms.
Obelis 'Katja' (lot. Malus Domestica): ankstyva vasarinė obelų veislė kilusi iš Švedijos, išvesta 1971 m. (deri rugpjūčio pab).
Obelis 'Alda' (lot. Malus Domestica): obuoliai plokščiai apvalūs, vienodo dydžio, stambūs, tinkami transportavimui ir sandėliavimui. Minkštimas gelsvas, sultingas, saldus.
Obelis 'Arbat' (lot. Malus domestica): rudeninė koloninė veislė, išvesta Rusijoje. Vaisiai vidutinio dydžio, gražus, gaivaus rūgščiasaldžio skonio. Derlius skinamas rugsėjo viduryje.
Obelis 'Freedom' (lot. Malus Domestica): itin derlinga veislė, skirta ekologiniams ūkiams. Rudeninių obelų veislė sukurta JAV.
Obelis 'Poema' (lot. Malus Domestica): vasarinė veislė. Nauja lietuviška obelų veislė, patentuota. Obuoliai dideli, saldžiarūkščio skonio su plona odele, traškūs bei sultingi.
Obelis 'Alva' (lot. Malus domestica): itin derlinga veislė, sukurta Lenkijoje. Vaisiai skinami spalio pirmąją dekadą. Saugykloje išsilaiko iki gegužės vidurio.
Obelis 'Natali Gala' (lot. Malus Domestica): žieminė obelis, labai derlinga. Vaisiai skinami spalio mėnesio antroje pusėje. Gerai išsilaiko iki kovo mėnesio.
Koloninė obelis 'Ilma' (lot. Malus Domestica): švediška koloninė obelis.
Obelis 'Lobo' (lot. Malus Domestica): žieminė, greitai auganti obelų veislė. Derėti pradeda tik 4-7-ais metais po pasodinimo.
Obelis 'Avietinis' (lot. Malus Domestica): pabaltijyje išvesta vasarinių obelų veislė. Vaisiai prinoksta vėliau nei alyviniai ar geneva early obuoliai, rugpjūčio mėnesio viduryje. Obelis vidutinio augumo, šakojasi į visas puses.
Obelis 'Štaris' (lot. Malus Domestica): žieminė obelis. Veislė sukurta Lietuvoje. Vaisiai saldžiarūgščiai, išsilaiko iki sausio mėn.
Obelis 'Eliza' (lot. Malus Domestica): vaisiai vidutinio stambumo, tamsiai raudoni, skinami rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, minkštimas baltai žalsvas, sultingas, saldžiarūgštis, obuoliai labai skanūs, laikosi iki gegužės mėnesio.
Šeimos obelis skiepyta (2rūšys) Poema ir Rubinas: šeimos obelys - tai vaismedžiai, kuriuose įskiepytos kelios skirtingos veislės. Toks medis turės skirtingos spalvos lapus ir vaisius, kuriuos galima būtų skinti net tris mėnesius.
Obelis 'Antaninė' (lot. Malus domestica): rudeninė, derlinga, kryžmadulkė, Rusijoje išvesta, pati ištvermingiausia žiemą obelų veislė.
Obelis 'Florina' (lot. Malus Domestica): puiki žieminių obelų veislė, turinti imunitetą rauplėms. Florina sukurta Prancūzijoje.
Rojau obelis 'Dolgo' (lot. Malus): labai graži rojaus obelis. Žydi baltais žiedais, sunokina raudonus obuoliukus, tinkamus konservavimui, kompotams, salotoms, padažams.
Rojau obelis 'Ola' (lot. Malus Floribunda): užauga iki 3-5m aukščio bei 3-4m pločio. Žydi gegužės mėnesį, rožiniais žiedais, lengvai kvepiančiais. Graži pavasario laikotarpio puošmena jūsų sode.
Obelis 'Persikinė' (lot. Malus domestica): puiki vasarinių obelų veislė, tinkanti ekologiniams ūkiams, kadangi atspari rauplėms bei ištverminga žiemą.
Obelis 'Ničnerio Žemuoginė' (lot. Malus Domestica): labai sena lietuvių soduose auginta obelų veislė. Nuostabiai gražūs ir kvapnūs vaisiai, skanūs. Vaisiai ypatingai tinkami džiovinimui. Veislė tinkama ekologiniams sodams, atspari rauplėms ir puviniui.
Rojaus obelis 'Royalty' (lot.Malus Floribunda): žydi gegužės mėnesį, ryškiai rožiniais žiedais, lengvai kvepiančiais. Lapai labai dekoratyvūs, bordo spalvos. Graži pavasario laikotarpio puošmena jūsų sode.
Rojaus obelis 'Kelsey' (lot. Malus Floribunda): užauga iki 2,5-3m aukščio. Žydi gegužės mėnesį, rožiniais žiedais. Graži pavasario laikotarpio puošmena jūsų sode.
Obelis 'Noris' (lot. Malus Domestica): gera lietuviška, žieminė veislė, sukurta I. Štaro Vytėnų bandymų stotyje. Vaisiai skanūs, aromatingi, vidutinio dydžio, laikosi iki balandžio mėnesio ir ilgiau. Derėti pradeda 3-4 metais, labai derlinga.
Obelis 'Beržininkų ananasas' (lot. Malus domestica): rudeninė obelų veislė, kilusi Lietuvoje. Vaisiai skinami rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, išsilaiko iki gruodžio mėnesio.
Šeimos obelis skiepyta (2rūšys): šeimos obelys - tai vaismedžiai, kuriuose įskiepytos kelios skirtingos veislės. Toks medis turės skirtingos spalvos lapus ir vaisius, kuriuos galima būtų skinti net tris mėnesius.
Svyranti rojaus obelis (lot. Malus Floribunda): labai graži raudonlapė rojaus obelis. Žydi švelniai rausvais žiedais, sunokina raudonus obuoliukus, tinkamus konservavimui.
Obelis 'Bogatyr' (lot. Malus Domestica): žieminė obelis. Labai derlinga veislė. Vaisiai skinami spalio pirmąją dekadą, plokščiai apvalūs, kartais plokščiai kūgiški, truputį briaunoti, stambūs arba labai stambūs, tinkami transportuoti, gana atsparūs rauplėms.
Sena Lietuvoje auginta obelų veislė. Rudeninė obelis.

Vaismedis. Rojaus obelaitė skiepyta į M-26 poskiepį, užauga iki 2-2,5 m aukščio. Geriau auga apšviestose saulėtose vietose (saulėtoje vietoje obuoliukai nusidažo ryškiai geltonai), tačiau priimtinas ir nedidelis šešėlis.

Užsakant sodinukus internetu, pristatymas vykdomas DPD kurjerių tarnyba. Sezono metu siuntas siunčiame pirmadieniais ir trečiadieniais. Visi sodinukai pakuojami kruopščiai ir atsakingai, naudojant specialias dėžes. Vienas vaismedis vazone sveria apie 6 kg, maksimalus vienos siuntos svoris yra 30 kg. Siuntimas į Kuršių Neriją apmokestinamas papildomai.

Iš kairės matyti obelis "Red Boskop", kurios, kaip ir "Antaninis", auga ne tiesiai, kamienas šiek tiek kreivas. Taip pat auginami kamieniniai serbentai (juodieji ir baltieji), savidulkė aktinidija "Issai" (derėti pradeda nuo 4 metų), labai saldi "Bona" veislės kamieniniai juodieji serbentai, sausmedžiai "Honey bee", kriaušė "Klaipėdos mėgstamoji", braškių sodinukai (po 10 vnt.), obelis "Auksis" ir obelis "Šampion".

tags: #kelios #rusys #1 #obelis