Komposto nauda ir naudojimas
Apie tinkamai paruošto komposto naudą žino kiekvienas daržininkas. Tačiau ar visada tinkamai iki galo panaudojame šio vertingo ruošinio savybes? Galbūt jis tinka ne visur ir ne visada? Jei pasiruošėte ir ketinate įsigyti puikaus komposto, vertėtų žinoti, kaip jį panaudoti, kad jis neštų vien tik naudą.
Kartais klaidingai manoma, kad kompostas tinka visiems augalams ir bet kokiu jų vegetacijos laikotarpiu - juk natūralesnių trąšų ir būti negali. Be abejonės, organinės trąšos naudingos, tačiau tikrai neverta komposto terpti į visų augalų lysves. Vis dėlto tai - trąšos, ir daugelis augalų patiria nemažą stresą netikėtai „palepinti“ kompostu. Užuot augalams padėję, galime juos net nudeginti ar supūdyti, todėl šias vertingas organines trąšas reikia naudoti protingai.
Komposto paruošimas ir kokybė
Labai svarbu, kad kompostas būtų visiškai perpuvęs. Ne visai subrendęs kompostas gali privilioti šimtakojų, galinčių lysvėse pagraužti gležnus daigelius, dygstančias sėklas.
Pagrindinės komposto paskirtys ir įterpimo laikas
Pagrindinė komposto paskirtis - patręšti ir pagerinti dirvą. Subrendusį kompostą į dirvožemį galima įterpti ir pavasarį, ir rudenį. Kiekvienas būdas turi savų privalumų ir trūkumų.
- Kai kompostas įterpiamas rudenį, dalį maistinių medžiagų išplauna polaidžio vanduo, tačiau organinės medžiagos pasiekia optimalų drėgnumą ir paskui lengvai susimaišo su dirvožemiu.
- Jei yra abejonių, ar kompostas jau visiškai subrendęs, jį geriausia įterpti rudenį perkasant dirvą. Tuomet net nevisiškai perpuvusios augalinės liekanos iki pavasario spės supūti. Pavasarį tokia žemė bus pasiruošusi naujam sezonui.
Kompostas padeda supurenti net pačią sunkiausią dirvą ir pagausina ją maistingų medžiagų. Daugelio trąšų tuomet galima išvis atsisakyti. Žinoma, tam reikalingas tinkamai paruoštas kompostas. Beje, lengvoms dirvoms reikia daugiau komposto negu sunkioms.
Komposto naudojimas sėklų dygimui ir daigų auginimui
Sėklas sėti į kompostą galima tik tuo atveju, jei žinote, kad kompostas yra tikrai kokybiškas. Tuomet lysvėse į sėjai paruoštus griovelius galima priberti 2-3 cm persijoto komposto ir truputį supurenus jį su žemėmis sėti sėklas. Patekusios į tokius derlingus patalus daržovių, gėlių, žalumynų sėklos sudygs greičiau ir vystysis geriau nei pasėtos į paprastą dirvožemį.
Beje, į daigams auginti skirtą substratą taip pat galima įterpti ketvirtadalį kokybiško komposto.
Kompostas daržovėms ir braškėms
Kompostą galima panaudoti daržovėms ir braškėms mulčiuoti. Toks mulčias labai praverčia gegužės mėnesį, kai vis dar yra sugrįžtančio šaltuko ir šalto vėjo tikimybė. Mulčias apsaugo jaunus augalus ir sulaiko dirvos drėgmę. Mulčiuoti reikia palaisčius ir supurenus dirvą. Mulčio sluoksnis turėtų būti ne plonesnis kaip 5-7 cm.
Greitai augančius augalus (salotas, morkas) reikia tręšti persijotu perpuvusiu kompostu, pomidorams ir bulvėms taip pat derėtų naudoti persijotą kompostą. Braškes patariama mulčiuoti jas pasodinus arba iškart nuskynus uogas.
Tręšimas prieš sodinant daigus
Jei dirva kompostu nebuvo pagerinta rudenį, kai kuriuos augalus galima pamaitinti prieš sodinant daigus į nuolatinę augimo vietą. Geriausiai toks būdas tinka pomidorų ir kopūstų daigams. Į paruoštas duobutes reikia įberti keletą saujų komposto ir tuomet sodinti daigus. Taip palepinti pomidorai bei kopūstai geriau prigis ir greičiau ims brandinti derlių.
Kompostas šiltlysvėms
Įrengiant šiltlysvės kompostas tampa bene svarbiausiu komponentu. Šiam tikslui tinka ne tik perpuvęs, bet ir šviežias, dar ne visiškai paruoštas kompostas.
Šiltlysvės įrengiamos sluoksniuojant įvairias organines medžiagas:
- Pirmiausia ant dugno klojami kartono ar popieriaus lakštai, kurie saugo lysvę nuo piktžolių.
- Tada maždaug 25 cm sluoksniu dedamos stambios augalinės atliekos: šakelės, medienos gabalėliai, stambūs augalų stiebai. Tai reikalinga geram lysvės drenažui užtikrinti.
- Trečias sluoksnis - įvairios žolės: nupjautos daržovių (sveikų augalų) žaliosios dalys, nurautos piktžolės (be sėklų!), nupjauta žolė, maistui ruošiamų daržovių atliekos ir pan. Šis sluoksnis turėtų sudaryti 15-20 cm.
- Tada galima užberti 10 cm pernykščių lapų sluoksnį.
- Priešpaskutinis 10 cm sluoksnis turėtų būti kompostas, o ant viršaus maždaug 20 cm sluoksniu beriama iškastų žemių.
Gyvybės komposto krūvoje
Komposte esančios ne visai sutrūnijusios dalelės, šakelės, įvairios organinės liekanos užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Jame yra gausybė bakterijų, pelėsinių grybų, mielių, pirmuonių ir kitų gyvybės formų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai maitinasi organinėmis liekanomis. Fermentai jas mineralizuoja, paverčia tirpiomis medžiagomis, kurias iš komposto jau gali pasisavinti augalų šaknys.
Dirvoje kompostas išskiria pagrindines augalų maisto medžiagas - azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Tai natūrali trąša, kurios nebūna per daug nei dirvai, nei augalams. Kompostas lengvina molingų dirvų struktūrą ir gerina oro laidumą, o lengvose žemėse sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas. Komposto sugebėjimas atstatyti dirvos struktūrą yra labiau vertinamas už trąšos savybes. Patręšus gerai paruoštu kompostu, augalai daug mažiau serga ir yra atsparesni kenkėjams.
Veiksniai, skatinantys kompostavimąsi
Komposto krūvoje visi procesai vyksta dėl gyvų organizmų veiklos. Todėl ir mūsų veiksmai turi būti skirti mikroorganizmų veiklai skatinti. Sukrautose krūvose turime sudaryti mikroorganizmams palankias drėgmės ir šilumos sąlygas, užtikrinti oro cirkuliaciją.
Kompostuojamos medžiagos turi būti sudėtos tinkamu santykiu, pakankamai puriai ir susmulkintos. Krūvas turime laistyti, pridengti, permaišyti, pridėti papildomų medžiagų. Reikia sekti kompostavimo eigą, kad esant reikalui suaktyvintume mikroorganizmų veiklą, palaikant anglies - azoto pusiausvyrą, palankią temperatūrą, pakankamą drėgmės ir deguonies kiekį.
Kompostavimo vietos parinkimas
Kompostavimo vietą patariama parinkti nuošalesnėje sklypo vietoje, geriausiai nedideliame pavėsyje, kad kompostas neperdžiūtų ir saulėkaitoje neperkaistų. Kompostavimo medžiagos kraunamos ant natūralios dirvos, nes po jomis esanti žemė yra sliekų ir kitų kompostavimo procese dalyvaujančių organizmų vystymosi terpė. Pagrindo žemė turi būti gyva.
Medžiagų santykis ir anglies-azoto pusiausvyra
Kompostavimas vyksta tuo geriau, kuo įvairesnės organinės medžiagos naudojamos. Jas į krūvą reikia dėti maždaug 15 cm storio sluoksniais. Kompostuoti sukrautų daug azoto turinčių augalinių „žaliųjų“ medžiagų (šviežiai nupjautos žolės, mėšlo, maisto ir virtuvės atliekų, pūvančių vaisių ir daržovių) kiekį būtinai turi papildyti daug anglies turinčios „rudosios“ medžiagos (šiaudai, sausa žolė, žievė, durpės, medienos atliekos, pjuvenos, sudžiuvę lapai, popierius). Bendroje masėje rekomenduojama dėti 3-4 dalis rudųjų medžiagų ir vieną dalį žaliųjų. Optimalus anglies ir azoto santykis turėtų būti 30:1.
- Jei azoto per daug, o anglies neužtenka, mikroorganizmai sunaudoja visą anglį, azoto perteklius transformuojasi į amoniaką, todėl ima sklisti stiprūs, nemalonūs kvapai.
- Kai per daug anglies, o azoto turinčios masės trūksta, atliekos nustoja irti, nepavyksta pasiekti reikiamos temperatūros, nes mikroorganizmai sunaudoja visą azotą ir žūsta.
Kompostą ruošiantys mikroorganizmai turi pastoviai gauti maisto ir deguonies, jiems turi būti šilta ir drėgna.
Reguliavimas ir aktyvinimas
Jei krūvoje vyrauja azotinės medžiagos, jas reikia nurūgštinti dolomito miltais, medžio pelenais, kreida ar kalkėmis. Jei vyrauja anglinės medžiagos, kompostavimosi procesams suaktyvinti reikia pridėti karbamido ar amonio salietros, vidutiniškai 1 kg vienam kubiniam metrui organikos.
Į krūvą reikėtų pridėti nedidelį kiekį jau subrendusio komposto ar derlingos žemės, kaip užkrato, turinčio kompostavimui reikalingų mikroorganizmų. Galiausiai krūvą sudaro apie 70 proc. augalinių liekanų, 20 proc. mėšlo ir 10 proc. žemės.
Drėgmės ir temperatūros valdymas
Drėgmė komposto viduje turi būti 50-60 proc., kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išsunktą kempinę, t. y. drėgna, bet ne šlapia. Ją paėmę į saują, delnu turime jausti drėgmę, bet stipriai suspaudus neturi lašėti vanduo. Apsaugai nuo perdžiūvimo krūva apiberiama žemės sluoksniu, o iš viršaus uždengiama šiaudais.
Kai kaupo vidus pradeda kaisti ir temperatūra pasiekia +50° C ar net daugiau, laistyti nebereikia, nes vykstanti biodegradacija savaime išskiria drėgmę. Ardančios bakterijos efektyviausiai veikia, kai kaupe temperatūra būna tarp 40° ir 70° C šilumos.
Oro cirkuliacija ir maišymas
Labai svarbu, kad oras pastoviai pasipildytų ir tolygiai patektų į visus kompostuojamos masės sluoksnius. Todėl krūvą reikia bent 3-4 kartus permaišyti ar perversti. Tai stimuliuos temperatūros režimą ir panaikins blogą kvapą.
Kompostavimo procesas ir jo etapai
Kompostavimo procese pirmiausia savo aktyvią veiklą pradeda bakterijos. Joms aktyviai dirbant krūvos viduje temperatūra gali pasiekti 65° C šilumos - tai biologinis degimas arba oksidacijos procesas. Nesunku nustatyti, ar šviežiai sukrautoje krūvoje skaidymosi procesai vyksta tinkamai, nes virš kaupo pirmąsias dvi tris savaites turi kilti lengvas garas, reiškiantis, kad viduje pakilo temperatūra.
Vėliau temperatūra krenta iki 30° C šilumos, ima aktyviai daugintis grybai, susidaro ir išsiskiria dujos. Vyksta sunkiai skylančių organinių medžiagų skaidymasis į patvarias medžiagas, sudarančias humusą. Gaunama nesubrendusio komposto masė, kurią permaišius viduje vėl ima kilti temperatūra, kompostavimo procesas tęsiasi.
Vėliau, temperatūrai nukritus iki 20° C šilumos, komposte daugėja „gyventojų“, savo darbą pradeda pirmuonys ir smulkūs gyviai (pvz. ,šimtakojai). Jie smulkina ir permaišo kompostuojamą krūvą, gaunasi šviežias rudos spalvos kompostas, turintis dirvos struktūrą. Dar kelių mėnesių reikia galutiniam komposto brendimo etapui, kai fermentacija praktiškai baigiasi ir savo darbą pradeda sliekai, paversdami kompostą galutiniu produktu: vienalytės struktūros, minkšta, juoda mase, maloniai kvepiančia miško žeme.
Visas procesas užtrunka nuo vienų iki trejų metų. Kuo geresnės sąlygos sudaromos organinėms medžiagoms kompostuotis, tuo greičiau jos suyra.
Pagreitinantys kompostavimo procesą metodai
Kompostavimui suaktyvinti ant kiekvieno krūvos sluoksnio reikėtų užberti derlingos žemės ar subrendusio komposto bei dolomitmilčių. Pats efektyviausias būdas pagreitinti procesą - į kraunamą krūvą įmaišyti kompostą kuriančių specialiai parinktų bakterijų arba komposto aktyvatorių. Sodo ir daržo prekių parduotuvėse prekiaujama iš durpių pagamintu kompostavimo aktyvatoriumi, kurio dedame 100 ml į kibirą vandens ir sulaistome kompostuojamas medžiagas.
Organiką skaido šieno lazdelės
Labai aktyvios organikos skaidytojos yra bakterijos - šieno lazdelės. Šių bakterijų daug priplėkusiame šiene. Tokį šieną 15-20 min. pavirinkime vandenyje, kiekvienam litrui skysčio pridėję po šaukštą kreidos. Šieno lazdelės virimo temperatūroje ne žūsta, o virsta sporomis. Indą uždenkime ir pastatykime šiltai. Po kelių dienų vandens paviršiuje susidarys plėvelė - tai jau suaktyvėjusios bakterijos. Tokiu nuoviru laistant kompostą, organinės medžiagos suirs greičiau.
Šieno lazdelės turi ir kitą privalumą - padeda išvengti patogeninių mikrobų. Šių bakterijų išskiriami antibiotikai sunaikina daugelį žinomų ligų sukėlėjų, tarp jų ir fitoftorą (bulvių maro sukėlėją). Pagreitinti kompostavimą taip pat galima su perpuvusiu mėšlu, medvilnės sėklomis ar liucernų miltais.
Tręšimas kompostu
Subrendusiu kompostu tręšti galima visada, tačiau geriausiai - rudenį. Paskleistą subrendusį kompostą reikia tuojau pat įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį 5-8 cm gyliu (būtinai sekliai, nes ten vyksta intensyviausi dirvos gyvybiniai procesai). Nesubrendusio skubiai įterpti nebūtina - jį galima naudoti kaip mulčą.
Patręšus kompostu tik po trijų metų dirva pasiekia maksimalų biologinį aktyvumą. Tada komposto kiekį galima mažinti, tačiau juo tręšti reikėtų kasmet. Lengvoms dirvoms reikia daugiau komposto negu sunkioms. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvožemiui pakanka 1 kg komposto 1 kvadratiniam metrui arba 10 t/ha kasmet.
Kompostavimas skirtingose aplinkose
Didesniame ir mažesniame ūkyje apie namus, gamybinį centrą ar darže visada atsiranda organinių atliekų, kurios prašyte prašosi kompostuojamos. Vasarą daug laiko praleidžiama vasarnamyje ar sode. Virtuvės, sodo ar sausojo tualeto atliekas labai lengva kompostuoti į dirvožemį, kurį vėliau galima naudoti lysvėse.
Kompostavimas su maisto atliekomis
Jeigu į kompostavimo įrangą yra dedamos maisto atliekos, reikia užtikrinti, kad į jį nepatektų pelės ir žiurkės. Kompostuojant virtuvės atliekas, kompostavimo įranga turi būti su sandariai uždaromu dangčiu ir dugnu, kad į ją nepatektų graužikai. Praktiška yra nuolatos naudojama kompostavimo įranga: ji yra su dangčiu, per kurį į įrangą yra dedamos naujos atliekos, o senesnės atliekos yra kompostavimo įrangos apatinėje dalyje. Kompostavimo įrangoje yra skirtingo senumo kompostas, ir niekuomet nereikia laukti, kol viso komposto turinys bus tinkamas naudoti. Nuolatos naudojama kompostavimo įranga gali būti ištuštinama tuomet, kai tam kyla poreikis ir kai kompostavimo įrangoje reikia padaryti vietos.
Vasarnamyje naudojamos kompostavimo įrangos priežiūra nėra sudėtinga, jei įrangos viduje yra oro paskirstymo kanalas. Daugelyje kaimuose esančių namų ir vasarnamių yra naudojami lauko tualetai.
Kompostavimas su sausojo tualeto atliekomis
Kompostuojant sausojo tualeto atliekas reikia užtikrinti, kad iš kompostavimo įrenginio neištekėtų skysčiai, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų. Dėl šios priežasties kompostavimo įranga turi būti su dangčiu, dugnu ir, jeigu įmanoma, su galimybe žarnos pagalba skysčių perteklių surinkti į kanistrus. Kompostavimo tualete, kuriame yra įrengta šilumos izoliacija, atliekos yra kompostuojamos jau pačiame tualete ir papildomas kompostavimas nėra reikalingas.
Kompostavimas sodo atliekomis
Vasarą sode susikaupia daug įvairios, kompostavimui tinkamos medžiagos - žolės, piktžolių, nužydėjusių gėlių ir pan. Rudenį - sugrėbti lapai, šakos. Sodo atliekas galima kompostuoti kompostavimo įrangoje be šilumos izoliacijos, iš lentų pagamintoje dėžėje ar tiesiog sudėjus į krūvą. Paskutiniųjų dviejų trūkumu yra lietaus sukeliamas maistinių medžiagų išplovimas, piktžolių sėklų pernešimas su vėju į kompostą ir vėjo sukeliamas kompostavimo masės išdžiuvimas.
Sodo atliekų kompostavimas yra žymiai paprastesnis, jei kompostavimo įrenginių yra du. Vienas pildomas, kitame ramiai gaminasi komposto masė.
Komposto dėžė
tags: #komposto #lyginamasis #svoris