Paprastoji eglė (Picea abies) – visžalis spygliuotis
Paprastoji eglė (Picea abies) - tai pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis, turintis gilias šaknis ir galintis gyventi 250-300, o kartais ir ilgiau metų. Europoje augančių eglių amžius siekia net iki 532 metų, o šaknų sistemos genetiniai klonai gali būti net 9560 metų senumo. Eglių medynai Lietuvoje užima apie 23,4% miškų ploto, dažniausiai sudarydami tankius ir tamsius eglynus, kurie yra antri pagal gausumą po pušynų. Eglynai dažniausiai sutinkami Lietuvos šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse, didžiausi jų masyvai išlikę Žemaitijoje, Rietavo savivaldybėje.
Botaninis aprašymas ir morfologinės savybės
Paprastoji eglė yra visžalis medis, pasiekiantis 30-50 metrų aukštį, o kai kuriais atvejais - net iki 63 metrų. Liemuo tiesus, ritiniškas, atvirose vietose šakojasi iki pat žemės. Jaunų medžių žievė lygi, blyškiai ruda, o vėliau, apie 30-40 metus, pradeda trūkinėti, sudarydama skrituliškas įdubusias plokšteles, panašias į žvynus, ir gali pakeisti spalvą į rausvai rudą ar pilką.
Šakos išsidėsto netaisyklinguose menturiuose, beveik horizontaliai, su šiek tiek aukštyn kylančiomis viršūnėmis. Ūgliai gali būti pliki arba šiek tiek plaukuoti, nuo rudos iki rausvai gelsvos spalvos. Viršūninis pumpuras yra lenktų spyglių apgaubtas ir jį supa 4-7 mažesni pumpurai. Šoniniai pumpurai yra smulkesni.
Spygliai
Spygliukai skirstomi į šviesinius ir ūksminius. Šviesiniai spygliai yra standūs, lenkiami lūžta, skersiniame pjūvyje beveik kvadrato formos. Ūksminiai spygliai yra plokšti, lenkiami linksta, dažniausiai randami apatinėje lajos dalyje ir išsidėsto vienoje plokštumoje. Spygliai yra 10-25 mm ilgio, 2-3 mm pločio, tamsiai žali, kieti, dygūs, keturbriauniai, su žiotelių juostelėmis visuose 4 šonuose, spiraliai pritvirtinti ant kauburėlių.
Žiedai ir vaisiai
Vyriškieji eglės strobilai iš pradžių yra kiaušiniški, apie 15 mm ilgio ir ryškios purpurinės spalvos. Baigiant sklaidytis mikrosporoms, jie tampa ritiniški, 20-25 mm ilgio ir geltoni, nusvirę. Moteriškieji strobilai yra 20-30 mm, rečiau iki 50 mm ilgio, statūs, vienų medžių ryškiai purpuriniai (raudoni), kitų - gelsvi arba ryškiai žali.
Paprastoji eglė sporifikuoja, spygliukus skleidžia ir pradeda augti vienu metu, gegužės mėnesį. Apdulkinama vėjo. Apsivaisina praėjus mėnesiui po apdulkinimo, o po trijų mėnesių susiformuoja visiškai išsivysčiusi sėkla.
Jauni kankorėžiai būna žali arba rausvi, subrendę - rausvai ar gelsvai rudi. Kankorėžiai yra ritiniški, 10-11 cm ilgio, 3-4 cm skersmens. Sėkliniai žvyneliai yra įvairių formų ir dydžio, dažniausiai rombiški, netaisyklingai iškarpyti, su banguotais šonais. Sėklos 3-4 mm ilgio, rudos ir tamsiai rudos, su triskart ilgesniu, šaukštiškai sėklą gaubiančiu rausvai gelsvu, žvilgančiu sparneliu. Sėklos prinoksta lapkritį-gruodį ir byrėti pradeda antroje žiemos pusėje bei pavasarį, kai įsivyrauja giedri orai su didesniais temperatūros svyravimais. 1000 sėklų sveria 5-8 gramus. Kankorėžiai nukrenta vasarą.
Augimo sąlygos ir priežiūra
Paprastoji eglė yra gana reiklesnė dirvožemiui nei paprastoji pušis. Jai gerai augti tinka derlingi, sujaurėję, pakankamai drėgni priemoliai, priesmėliai ir sunkūs moliai, tačiau labiausiai ji mėgsta įvairaus drėgnumo priemolio ir priesmėlio dirvožemius. Eglė normaliai auga ir vystosi tiek vidutinio rūgštumo, tiek ir šarminiuose dirvožemiuose, tačiau jai reikalinga pastovi dirvožemio drėgmė.
Eglės neblogai pakenčia ūksmę, tačiau tik tankiuose medynuose. Esant per mažai šviesos, apatinė lajos dalis gauna apie 1% bendro šviesos kiekio, o šakelės pradeda intensyviai džiūti. Paprastosios eglės atsparios šalčiui, tačiau kartais nukenčia nuo pavasarinių šalnų, ypač ankstyvosios formos medžiai. Jos neatsparios užterštam orui, todėl blogai auga miestuose ir prie gamyklų, nepakenčia dūmų, dulkių ir cheminių medžiagų. Taip pat jos neatsparios smarkiems vėjams, nukenčia nuo vėjavartų ir bijo sausrų.
Gyvenimo ciklas ir dauginimasis
Paprastosios eglės pradeda derėti sulaukusios 20-30 metų, o gausiai dera kas 3-5, kartais kas 6 metus. Dauginasi sėklomis. Jų medeliai palyginti greitai auga miško tankmėje. Pirmus 25 metus prie gerų augimo sąlygų gali paaugti 60-90 cm per metus, o prie puikių - iki 180 cm. Netinkamame dirvožemyje auga kur kas mažiau - vidutiniškai apie 30 cm per metus.
Įprastai paprastosios eglės užauga apie 30-40 m, rečiau pasitaiko 50 m aukščio medžių. Aukščiausios paprastosios eglės Europoje auga Balkanų pusiasalyje, Rumunijoje, Čekijos Sudetų regione - iki 50-63 m aukščio. Paprastųjų eglių kamienai gali siekti iki 70 cm, rečiau 100 cm skersmens. Pavyzdžiui, Juodkalnijos Biogradska Gora nacionaliniame parke auga 59 m aukščio eglė, kurios kamieno apimtis apie 375 cm, o amžius - 265 ± 50 metų.
Paprastosios eglės reikšmė ir panaudojimas
Paprastoji eglė yra vienas pagrindinių Lietuvos verslinės miškininkystės medžių. Dideli miško paskirties žemės plotai jomis užsodinami šalies miškų plantacijose. Lietuvoje paprastosios eglės kertamos sulaukusios ankstyvos brandos - ūkiniuose miškuose kirtimai pradedami vykdyti 61-80 metų eglynų, o apsauginiuose miškuose - 121 metų medžiuose. Intensyvi miškininkystė neleidžia joms sulaukti vidutinio amžiaus.
Eglė taip pat dažnai auginama sodybose ir tinka kelių apsauginėms juostoms. Sodininkystėje žinoma daugiau kaip 320 paprastosios eglės veislių, iš kurių apie 100 yra registruotos.
Medienos ir kitų dalių panaudojimas
Paprastosios eglės mediena yra šviesi ir naudojama popieriaus, celiuliozės pramonėje, statybose, baldų ir buities reikmenų gamyboje. Lygiarievė mediena naudojama muzikos instrumentų gamyboje. Eglės žievėje yra rauginių medžiagų, o spygliuose - askorbo rūgšties.
Paprastosios eglės pavyzdžiai Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvoje yra išlikusių ir išskirtinių matmenų paprastųjų eglių. Aukščiausia paprastoji eglė Lietuvoje iki 1995 m. augo Prienų šile (45 m aukščio), tačiau ją sunaikino kinivarpos. Šiuo metu aukščiausia Lietuvos egle laikoma Balkasodžio arba Noriūnų miško eglė, kurios aukštis 44,3 m, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 205 cm.
Kiti žymesni medžiai:
- Balkasodžio arba Noriūnų miško eglė: aukštis 44,3 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 205 cm.
- Vilniaus Užusienio eglė: aukštis 42,8 m, kamieno apimtis 289 cm, skersmuo 92 cm, tūris 11,4 m³.
- Aukštoji eglė: aukštis - 40 m, kamieno skersmuo - 72 cm.
- Renavo storoji eglė: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 389 cm, skersmuo 124 cm, aukštis - 36,8 m, tūris - 18 ktm.
- Platelių storoji eglė: kamieno apimtis - 384 cm, skersmuo - 122 cm.
- Aleksandriškių eglė: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 340 cm, aukštis - ~ 27 m.
- Gelgaudiškio dvaro parko eglė: aukštis - 42,54 m, kamieno apimtis - 335 cm, skersmuo - 104 cm, tūris - 16 ktm.
Panevėžys nuo Lietuvos sostinės neatsilieka – sužibo pagrindinė miesto eglė
Paprastosios eglės kultūrinė ir mitologinė reikšmė
Paprastoji eglė dažnai minima lietuvių ir kitų aistų mituose. Baltų mitologijoje eglė laikoma mirties, nelaimės medžiu, siejama su velniu ir požemio būtybėmis. Pasak legendų, ji yra tamsių ir piktų dvasių buveinė.
Europoje paprastoji eglė yra tradicinis ir pagrindinis medis, sutinkamas per Šventas Kalėdas ir Naujuosius Metus. Artėjant šioms šventėms, eglės puošiamos įvairiais žaisliukais, blizgučiais, o šalia dedamos dovanos.
Terminologija ir klasifikacija
Pavadinimas „eglė“ (tarmiškai aglė) kildinamas iš indoeuropiečių prokalbės šaknies *edh-, susijusios su aštrumu, badymu. Panašios žodžio lytys aptinkamos ir giminiškose kalbose: prūsų kalbos addle, latvių kalbos egle (baltų prokalbės *edlii̯ā), slavų kalbos *edlā (iš jos kroatų jéla, čekų jedla, lenkų jodła). Gali būti susiję pavadinimai yra lotynų kalbos ebulus ir galų kalbos od-ocus („šeivamedis“).
Terminas „coniferous“ kilęs iš lotynų kalbos žodžių conus („kūgis“) ir ferre („nešti“), apibūdinančių augalus, kurie gamina kūgius. Lietuviškas atitikmuo - spygliuočiai. Pavadinimas „spygliuotis“ taip pat susijęs su aštriais ir plonais šių augalų spygliais.
Šiuo metu paprastoji eglė turi daugybę sinonimų ir taksonominių pavadinimų, tarp kurių aptinkami:
- Abies cinerea Borkh.
- Abies commutata var.
- Abies excelsa (Lam.) Poir.
- Picea abies var.
- Picea excelsa var.
- Pinus abies f.
- Pinus picea var.
Spygliuočių pasaulyje yra gausu įvairiausių mažylių, pasižyminčių kompaktiškumu ir dekoratyvumu. Tarp jų svarbią vietą užima miniatiūrinės ir lėtai augančios pušų, eglių, kėnių, tujų ir kadagių veislės, kurios puikiai tinka alpinariumams, gėlynams ar auginimui vazonuose. Šie augalai žavi savo formomis, spalvomis ir nereikšminga priežiūra, suteikdami sodui grožio bet kuriuo metų laiku.
tags: #kuris #is #siu #augalu #yra #spygliuotis