Auginimo ir panaudojimo galimybės: naujos svarainių veislės Lietuvoje

Kristinos ir Bronislovo Urbonų puoselėjamas svarainių ūkis jau trejus metus sėkmingai veši ir pamažu plečiasi Mažeikių rajone. Nors kol kas porai tai yra labiau hobis ir laisvalaikio praleidimo forma šalia pagrindinių darbų, tačiau tai taip pat ir galima ateities perspektyva. Abu sutuoktiniai yra kilę iš kaimo, tad kaimo gyvenimas jiems nėra svetimas, ir jie yra išbandę daug įvairių veiklų.

Kristina prisipažįsta, jog jei ne jos vyras, pati ji tokios veiklos, ko gero, nė nebūtų pradėjusi. Baigusi mokyklą, ji kelerius metus dirbo su žirgininkyste susijusį darbą, aplink ją visada sukosi žirgai, kaimas ir gamta. Nuo vaikystės ji mėgo ūkio darbus, o tėvelių sodyboje pjauti žolę jai buvo bene mėgstamiausias darbas. Dabar tą pačią veiklą ji tęsia savo šeimos ūkyje, ir tai jai teikia didelį džiaugsmą. Meilę žirgams ji išsaugojo iki šiol - vaikystės simpatijos niekur nedingo. Ji prisimena, jog pirmiausiai tėvai jai nupirko arkliuką-mišrūną - kumelę Kaprizą. Vėliau, lankydama profesionalias jojimo treniruotes žirgyne, Kristina įgijo dar daugiau patirties ir ilgainiui gavo grynakrauję trakėnų veislės kumelę Sielą.

„Bėgant laikui su augintiniais teko atsisveikinti, pradėti gyventi savarankiškai. Nuo 17 metų pradėjau dirbti žirgyne. Vėliau teko save išbandyti ir kitose srityse: dirbau ir kavinėje, ir parduotuvėje. Pagal specialybę esu apskaitininkė, nemažai žinių sėmiausi seminaruose, kursuose apie rinkodarą. Save išbandžiau net kaip vizažistė, bet tai buvo ne man“, - margą savo patirtį vardija Kristina.

Į ūkį - po pagrindinių darbų

Šiuo metu abu su vyru jie dirba skirtingose bendrovėse nuo 8 iki 17 valandos. Kristina eina administracinį darbą, o jos vyras vienoje įmonėje yra gamybos vadovas. Po darbų jie paprastai skuba į savo svarainių ūkį.

„Nors kaimas dabar mums lyg ir turėtų būti tolimas, iš tiesų jis traukia, matyt, esame pasiilgę tokios tikros, širdžiai artimos veiklos. Net ir ateities planus siejame ne tik su svarainių ūkiu - vyras, žinodamas mano pomėgius, pritaria ir veiklai su žirgais“, - pasakoja Kristina. Ji priduria, jog kalbėdama apie ūkį, dabartį ir planus, visada vartoja daugiskaitą, nes su vyru svajoja ir tas svajones visada įgyvendina kartu.

Svarainių ūkio įkūrimo istorija

Mintis įkurti būtent svarainių ūkį kilo visai netikėtai. Vyras turėjo tėvelio paveldėtos žemės ir sodybą, kur vasarą jie važiuodavo nupjauti žolės, o po to grįždavo atgal į miestą. Tačiau vieną vakarą, po ilgų diskusijų, jie nusprendė atgaivinti žemę ir sodybą, nes nenorėjo, kad ta vieta merdėtų. Nutarė pasodinti ką nors, kas nereikalautų daug priežiūros. Taip ir prasidėjo jų darbai kaime.

„Pirmame lauke patys paruošėme žemę, nuomojomės traktoriuką, rankomis klojome plėvelę, sodinome svarainius, sėjome veją“, - pradžią prisimena pašnekovė. Dabar su kiekvienais metais didinamas plotas, kuriame auga svarainiai. Tam prireikė papildomai įsigyti ir žemės, ir reikalingos ūkio technikos. Tačiau darbai eina sparčiau ir paprasčiau.

Mokymasis ir svarainių auginimo procesas

Kristina sako, kad, sugalvoję auginti svarainius, abu su vyru turėjo daug mokytis - ir ūkininkavimo, ir augalininkystės pagrindų, dalyvavo ir specializuotuose svarainių auginimo seminaruose. „Mes net patys pradėjome auginti svarainių sodinukus ir tai visai gerai sekasi. Tiesa, sodinukais neprekiaujame, o auginame būtent savo turimų plotų didinimui“, - patikslina Kristina.

Svarainių auginimo ypatumai

Kristinai svarainiai atrodo iš tiesų ypatingi augaliukai - pavasarį jie sužydi raudonais žiedais, šakos linksta nuo jų gausybės, o rudenį stulbinančiai atrodo geltoni vaisiai, kurių kvapas tiesiog užburia. Beje, šiemet pora gali džiaugtis išties geru derliumi - užderėjo daug svarainių.

Nors dauguma mano, kad auginant svarainius ruduo yra pats darbymetis, tačiau darbų apstu ir pavasarį, ir vasarą - svarbu spėti suktis. „Svarainius auginti nesudėtinga, tai nėra reiklus augalas. Mes auginame bespyglius svarainius, o mylimiausia mūsų veislė, kuri pas mus ypač gerai dera, yra Orange Beauty, užauga išties dideli vaisiai“, - džiaugiasi Kristina.

Pavasarį ir vasarą reikia dažnai apravėti aplink kiekvieną krūmą, taip pat laistyti, pavasarį dar tenka ir išgenėti senas šakeles. Rudenį prasideda skynimas, prekyba, bendravimas su klientais, gamyba, siuntų pakavimas ir pan. Žinoma, žiemą ateina tikras atokvėpis - tada nuo svarainių ilsėsimės, bet ir planuosime darbus naujam sezonui.

Kodėl svarainiai?

Auginti svarainius pora pasirinko ir todėl, kad tai nereiklūs augalai, ir dėl to, kad jie puikiai žinomi Lietuvoje nuo seniausių laikų. „Nors Lietuvoje jų augintojų, palyginus su kitų vaisių, nedaug, tačiau jie labai mėgstami. Atėjus rudens sezonui jų akimirksniu nelieka prekyboje. Mums norėjosi auginti tai, ko rinkoje nėra labai daug“, - sako pašnekovė ir priduria, jog pastaraisiais metais svarainiai išgyvena tikrą sugrįžimą, pirmaisiais metais juos sodinant net nebuvo minties, jog vaisiai sulauks tokios paklausos.

„Manau, žmonės yra pasiilgę to paprastumo, tokio produkto, kuris primintų vaikystę. Juk, ko gero, daugumai svarainis asocijuojasi būtent su tuo laiku, žmonės pasiilgo savo vaikystės skonio“, - spėja Kristina.

Ūkio pavadinimas ir rinkodara

Urbonų ūkis turi gražų pavadinimą - „Dvaro svarainiai“, o jo kilmė neatsitiktinė - visai netoli ūkio yra įsikūręs Renavo dvaras. Pašnekovė įsitikinusi, jog nuo senų laikų ypatingas vaisius nusipelno tokio gražaus pavadinimo, jiems su vyru nesinorėjo ūkio sieti su vardais ar pavardėmis.

Nors svarainiai - nostalgiškas vaisius, o ūkio pavadinime figūruoja dvaras, rinkodara ir socialiniais tinklais besidominti Kristina nevengia savo ūkio reklamai pasitelkti šiuolaikinių priemonių. „Labai mėgstu fotografuoti svarainius, ūkio darbus, viską aprašyti socialiniuose tinkluose. Mano vyras nėra šių dalykų mėgėjas, tad svarainių reklama užsiimu būtent aš“, - pasakoja Kristina. Ji netgi pati maketavo produktų etiketes, vizitines korteles, skrajutes. Nors jos gal nėra profesionalios ir tobulos, tačiau svarbiausia, kad jos darytos su džiaugsmu ir iš širdies.

Prekyba ir produkcija

Porą džiugina, jog nuo pat ūkio įkūrimo pradžios jau susibūrė nemenkas klientų būrys - grįžta jau pirkusieji, svarainius ir produkciją iš jų randa nauji pirkėjai. „Šiemet savo klientams siūlėme įsigyti tiesiai nuo krūmo šviežiai nuskintų svarainių, taip pat jau paruoštų svarainių sirupe, džiovintų cukatų, sirupo. Įsirengėme ir nedidelį svarainių perdirbimo cechą“, - sako pašnekovė.

Jie patys augina žaliavą ir ją perdirba. Tai daug maloniau, nes mato visą procesą - kiek augalui reikia augti, kad subrandintų vaisius, kiek įdėti darbo, meilės prižiūrint ūkį. Receptus kuria patys, daug eksperimentuoja, o produkcija kol kas prekiauja internetu ir mugėse.

Kristina juokiasi, jog jei abu su vyru kelias dienas nenuvyksta į ūkį, jaučia, kad jo jau trūksta. Anot jos, jei jauni žmonės, siekdami platesnių galimybių, dažniausiai žvalgosi į didmiesčius, tai jie su Bronislovu atvirkščiai - yra pasiilgę gamtos ir ramybės, todėl ir savo verslą ėmė kurti būtent kaime.

„Gamta - mūsų ramintoja, atvažiavus iš miesto, po dienos darbų prie kompiuterio čia tikri ramybės namai, o laikas prabėga labai greitai. Atrodo, kad čia darbai niekada nesibaigia, bet labai svarbu, kad darbas teiktų malonumą. Žinoma, būna, kad ir pavargstame, bet kada, jei ne dabar, svajoti, kurti, daryti. Nesame tie žmonės, kurie visą dieną galėtų sėdėti ant sofutės ir žiūrėti TV. Žinoma, anksčiau laisvalaikis buvo kiek kitoks, daugiau laiko skirdavome šventėms, susibūrimams su artimaisiais, renginiams, kelionėms. Vyras dar skyrė laiko žvejybai, aš - žirgyne. Dabar didžiąją laiko dalį skiriame svarainių auginimui, priežiūrai, po darbų skubame į kaimą. Tačiau ateis diena, kai skirsime daugiau laiko poilsiui - kai ūkį išplėtosime, įsikursime svajonių sodyboje, kurioje galėsime ilsėtis. Tačiau jau dabar mes laimingi tuo, ką turime. Juk kol kuriame, svajojame, siekiame įgyvendinti tikslus, tol mes esame gyvi“, - poetiškai sako Kristina.

Eksperimentai ir receptai

Kristina pasakoja, kad ir patys šeimoje svarainius itin mėgsta, tad kai tik jie sunoksta, verda uogienę, daro cukatas, pernai Bronislovas net bandė gaminti naminį svarainių vyną. Beje, svarainiuose yra labai daug pektino, todėl jie idealūs vaisiai uogienei.

Pora svarainius išbando ruošdama įvairiausius patiekalus, jiems patinka eksperimentai. „Mėgstu svarainius naudoti troškinant mėsą, nes jų rūgštingumas ją suminkština. Svarainis skanus ir keptas, taip pat jis gali būti naudojamas prie žuvies patiekalų ar salotų. Vietoje citrinos naudoju svarainius žuviai, jų skonis puikiai dera su kepta dorada, lašiša. Įžymūs ir įvairūs tarptautiniai patiekalai: svarainių tagine yra tipiškas Magrebo virtuvės patiekalas, prancūziškas cotgnac - tai spalvota svarainių želė, o Anglijoje paplitę konditerijos gaminiai iš svarainių. Iš tiesų panaudojimo galimybės labai plačios“, - šypsosi svarainių augintoja.

Svarainių uogienės receptas

„Dvaro svarainių“ ūkio įkūrėjai su skaitytojais dalinasi savo mėgstamos svarainių uogienės receptu:

1. Pirmiausia svarainius kruopščiai nuplaukite ir palikite nuvarvėti. Tada kiekvieną vaisių supjaustykite ketvirčiais ir pašalinkite sėklytes. Galiausiai svarainius supjaustykite skiltelėmis.
2. Svarainių skilteles suberkite į puodą ir užpilkite tiek vandens, kad juos apsemtų. Užvirkite ir ant nedidelės ugnies virkite apie 20 minučių. Tada svarainius išgriebkite kiaurasamčiu į atskirą indą.
3. Į puodą, kuriame virsite uogienę, berkite cukraus ir pilkite skysčio nuo svarainių virimo, o santykis toks: 1 stiklinė skysčio : 1 kg cukraus. Tarkime, jei verdate iš 3 kg svarainių ir 3 kg cukraus, reikės 3 stiklinių skysčio. Pakaitinkite iki užvirimo vis maišydami. Prieš užverdant viršuje ima rinktis putos, jas nugriebkite šaukštu. Kai užvirs, kaitrą sumažinkite ir virkite sirupą apie 20 minučių.
4. Praėjus šiam laikui į puodą su sirupu sudėkite virtus atidėtus svarainius, išmaišykite ir užvirkite. Kaitrą sumažinkite iki vidutinės ir virkite apie 10 minučių. Tuomet kaitrą dar sumažinkite, kad vos vos virtų ir virkite vis pamaišydami dar apie 30 minučių. Verdant ir toliau rinksis putos, jas vis nugriebkite.
5. Dar karštą uogienę pilstykite į švarius (būtinai sausus!) iškaitintus stiklainius ir sandariai užsukite steriliais, sandariais dangteliais. Stiklainius apverskite dangteliais žemyn ir palikite atvėsti. Kai atvės, perneškite į rūsį.

Svarainių nauda ir savybės

Nuo antikos laikų svarainis laikomas meilės, vaisingumo ir santarvės simboliu. Juose gausu vitaminų C, E, PP, B, pektinų, fruktozės, gliukozės, kalio, geležies, kalcio, fosforo, vario druskų. Vitamino C svarainiuose ne mažiau nei citrinose, todėl jie liaudyje dažnai vadinami lietuviškąja citrina.

Svarainiai - viena geriausių natūralių profilaktikos priemonių nuo peršalimo. Ypač tam tinka jų sultys ar jais gardinti gėrimai. Tereikia iš svarainių pašalinti sėklas su sėklalizdžiais, sutrinti su medumi ir šiuo mišiniu paskaninti mėgstamą arbatą. Paprasta, tačiau veiksminga. Taip pat svarainių sultyse yra daug geležies, todėl patariama jų vartoti, jei kraujyje mažai hemoglobino. Sultys turi ir daugiau teigiamų savybių: stiprina kepenis ir širdį, malšina galvos skausmus, teigiamai veikia nervų sistemą, gerina nuotaiką. Tiesa, jas gerti reikia tik labai nedideliais kiekiais.

Naudingi ne tik patys vaisiai, bet ir jų sėklos, žievė. Užkaukazės liaudies medicinos žinovai svarainių sėklų arbata patardavo gydyti kosulį. Dėl sutraukiamųjų savybių jau seniai svarainių vaisiai ir jų antpilai buvo vartojami gydant viduriavimą ir kraujavimą. Vidurinės Azijos gydytojai nustatė, kad svarainių vaisiai stiprina psichiką. Vien pakvėpavus šių vaisių aromatu pagerėja nuotaika, pavyksta nuslopinti pykinimą.

Tačiau šių geltonų vaisių nepatariama valgyti, jei paūmėja skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, sergant plonojo ir storojo žarnynų uždegimu.

Japoninis svarainis (lot. Chaenomeles Japonica)

Japoninis svarainis - tai dygliuotas iki 1 metro aukščio krūmas. Šakos lanku išsilenkusios. Metūgliai iš pradžių plaukuoti, vėliau pliki. Žiedai iki 3 cm skersmens, raudoni arba oranžiniai, po 5-8 sukrauti trumpose kekėse. Žydi gegužės ir birželio mėnesiais. Vaisiai subręsta rugsėjo-spalio mėnesiais. Vaisiai stambūs ir pūkuoti. Jie būna įvairios formos (obuolio, kriaušės, citrinos) ir spalvos (žalsvi, gelsvi, rausvai geltoni). Minkštimas kietas, aromatingas, sutraukiantis. Sėklos gleivingos.

Tai dekoratyvinis, vaisinis, maistinis, vaistinis augalas, senas kultūrinis augalas, kilęs iš Japonijos. Lietuvoje jis auginamas daug kur parkuose, soduose, gėlynuose, gyvatvorėse. Į nuolatinę vietą sodinami dvimečiai sodinukai 1 metro atstumu eilėje. Sodinama saulėtoje vietoje. Dirvai nereiklūs.

Pavasarį ūgliai patrumpinami, kad krūmeliai būtų kompaktiškesni. Tankūs krūmai retinami. Vaisiuose yra 5-12% cukraus, organinių rūgščių: obuolių, citrinos, vyno. Juose daug pektininių (0,33%) ir rauginių (0,42-0,66%) medžiagų; vitaminų: C, B1, B2, karotino; flavonoidų, aminorūgščių, kalio, geležies, kobalto, aliuminio, boro, mangano, nikelio, vario ir kitų veikliųjų medžiagų.

Dėl svarainio vaisių sutraukiamųjų savybių nuo seno natūralūs vaisiai ir nuovirai vartojami nuo viduriavimo ir kraujavimų. Analinės angos įtrūkimai ir tiesiosios žarnos iškritimai gydomi sulčių kompresais. Svarainių vaisių arbata vartojama kaip šlapimo varomasis vaistas, sergant vandene. Kaip dietinė priemonė sergant virškinamojo trakto, kvėpavimo organų ligomis, cukriniu diabetu.

• Daug dėmesio svarainio vaisiams skyrė Avicena. Juo jis gydė virškinimo sutrikimus, vartodavo veido spalvai gerinti. Specialiai paruoštas svarainio sultis su medumi jis rekomendavo apetitui žadinti, skrandžiui stiprinti, negaluojant kepenims.
• Užkaukazėje nuo kosulio dažnai geriama sėklų arbata.
• Svarainiai valgomi kepti arba virti. Jie vartojami kaip uždaras prie nacionalinių valgių. Svarainiuose esantis eterinis aliejus suteikia valgiams švelnų aromatą ir rūgštoką skonį.
• Iš jų konservuojama virta vaisių tyrelė. Pridėjus į tokią tyrelę prieskonių, ją galima vartoti kaip uždarą.

Taip pat pateikiami keli kiti augalų apibūdinimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su svarainiais, bet gali būti aktualūs sodininkystės entuziastams:

• Japoninis svarainis (lot. Vaccinium macrocarpon 'Macro Hoves') - viena iš komercinių spanguolių veislių, išsiskirianti savo aukštesniu derlingumu ir didesnėmis, tvirtesnėmis uogomis.
• Įspūdinga svyrančia (verkiančia) laja japoninės vyšnios veislė, garsėjanti ypač gausiais, pilnaviduriais, sodriai rožiniais žiedais.
• Vaccinium macrocarpon 'Stevens' - viena iš populiariausių ir plačiai auginamų spanguolių veislių, žinoma dėl savo puikių derliaus savybių, atsparumo ir didelių, saldžiai rūgščių uogų.
• Vaccinium macrocarpon 'Pilgrim' - spanguolių veislė, išsiskirianti savo puikiais derliaus rezultatais, mažesniu augimo dydžiu ir ypač saldžiu skoniu.
• Cornus alba Miracle - išskirtinis raudonasis krūmas, kuris savo dekoratyvinėmis savybėmis užima ypatingą vietą sodo kraštovaizdžiuose.
• Ypač derlinga ir atspari savidulkė japoninio svarainio veislė, vertinama ne tik dėl gausaus pavasarinio žydėjimo, bet ir dėl stambių, aromatingų, labai vitaminingų vaisių.
• Dekoratyvus ir naudingas lapuotis medis, vertinamas dėl tankios lajos, dekoratyvių lapų ir valgomų vaisių.
• Itin vėlyva trumpadienė (June bearer) braškių veislė, skirta sezono pratęsimui. Uogos didelės, tvirtos ir atsparios lietui, puikiai tinka auginti atvirame lauke.
• Braškių veislė, kurios derėjimo pobūdis labai panašus į ‘Albion’. Uogos tvirtos, vienodos, patrauklios išvaizdos, šviesesnės spalvos nei ‘Albion’.
• Viena patikimiausių ir labiausiai vertinamų abrikosų veislių, tinkamų auginti vėsesnio klimato regionuose.
• Tai slyvos ir abrikoso hibridas, vertinamas dėl išskirtinės išvaizdos ir desertinio skonio vaisių.
• Vėlyva šilauogių veislė.
• Derlinga ankstyva veislė.

RONDO veislė: tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas

RONDO - tai tarptautinio Lietuvos, Latvijos ir Švedijos mokslininkų bendradarbiavimo kūrinys. Šios veislės svarainiai išsiskiria turtinga biochemine sudėtimi - juose yra padidintas vitamino C ir pektino kiekis. Tai itin derlinga veislė (virš 28 kg per 5 metus/krūmui), pasižyminti itin stambiais (40-50 gr), apvaliais, geltonais vaisiais.

Augalas toleruoja įvairiausias dirvas ir apšvietimo sąlygas. Geriausiai auga ir dera neutraliose (pH 5-6), drėgmę išlaikančiose, tačiau neužmirkstančiose dirvose. Rekomenduojama auginti užuovėjoje.

Svarainiai yra geras žiedadulkių šaltinis, žydi ilgai - nuo pavasario vidurio iki vasaros. Jie pritraukia vabdžius ir tinka gamtos natūralizavimui.

Svarainiai yra naudingi žmogui, naudojami beveik visoms peršalimo ligoms gydyti. Vaisiai tinkami perdirbti, užpilami cukrumi ar medumi, gaminamos uogienės. Kartais svarainius vadiname lietuviškomis citrinomis.

Prekės Charakteristikos

tags: #naujas #svarainiu #veisle

Populiarūs įrašai:

• Visžalis spygliuotis Picea abies
• Veislė 'Rivan' trešnės
• Kaip formuoti bonsai medelius
• Apie Diamond Slim vazoną
• Medelių ir krūmų sodinukai