Jūros augalai
Jūros augalija - tai augalų bendrijų visuma, susiformavusi sūraus ir apysūrio vandens telkiniuose, tokiuose kaip vandenynai ir jūros.
Apysūriose jūrose galima rasti tiek gėlavandenių, tiek sūrų vandenį mėgstančių augalų, vadinamų halofitais. Jūros augaliją sudaro dvi pagrindinės grupės: mikrofitai (mikroskopiniai dumbliai) ir makrofitai (makroskopiniai dumbliai ir žiediniai augalai).
Jūrose dominuoja dumbliai, kurie paplitę iki 200 metrų gylyje ir sudaro svarbią dalį tiek fitoplanktono, tiek makrobentoso. Šaltų jūrų planktone vyrauja titnagdumbliai, o šiltų - šarvadumbliai.
Jūrų bentosą sudaro:
- Raudondumbliai (apie 4000 rūšių)
- Rudadumbliai (apie 1500 rūšių)
- Nedidelis kiekis žaliadumblių
Šaltuose vandenyse gausiai auga dideli rudadumblių sąžalynai, tokie kaip guveiniai ir laminarijos, o šiltuose vandenyse vyrauja raudondumbliai.
Žiediniai augalai jūrose aptinkami iki 50-100 metrų gylyje. Jie dažnai vadinami jūrų žolėmis ir sudaro vešlių povandeninių pievų.
Šaltose jūrose paplitę andrinių (Zosteraceae), rupijinių (Ruppiaceae), vandensarginių (Zannichelliaceae) šeimų augalai, o šiltose - Cymodoceaceae, Posidoniaceae šeimų augalai.
Laminarija - Jūros ženšenis
Oficialus jūros kopūstų pavadinimas - laminarija. Šis vandens augalas gausiai auga Japonijos, Ochotsko, Baltojoje ir Karsko jūrose, kur priskaičiuojama per trisdešimt jo rūšių, ir visos jos yra valgomos.
Nors prekybos centruose dažniausiai parduodami laukiniai jūros kopūstai, Kinijoje ir Japonijoje jie yra auginami specialiai. Jau VIII amžiaus kinų rankraščiuose minima, kad laminarija buvo vartojama maistui ir medicinoje, gydant votis bei piktybinius auglius.
XIII amžiuje Kinijos imperatorius Kangsi netgi išleido įsakymą, kuriuo visiems privaloma tvarka nurodė valgyti jūros kopūstus. Šio įsakymo laikymasis leido pastebimai sumažinti hipotireozės - ligos, atsirandančios dėl sutrikusios skydliaukės hormonų gamybos - atvejų skaičių Kinijoje.
Jūros dumbliai mėgsta akmeningas vietas su nuolatiniu vandens tekėjimu. Tikri jūros kopūstų miškai susiformuoja 4-10 metrų gylyje, tačiau kartais šie vandens augalai aptinkami ir 35 metrų gylyje.
Naudingosios savybės ir cheminė sudėtis
Kinijoje laminarija vadinama jūros ženšeniu dėl jos panašumo į stebuklingą ženšenio šaknį ir išskirtinių gydomųjų savybių. Nuolat jūros vandens skalaujamas vandens augalas kaupia daugybę vertingų mikroelementų.
Jodas
Jodas yra pagrindinis šio augalo komponentas, būtinas normaliai skydliaukės veiklai. Jo trūksta daugeliui žmonių, gyvenančių toliau nuo jūros. Pakanka vos 30-40 gramų jūros dumblių per dieną, kad būtų galima išvengti hipotireozės, lengvos formos Bazedovo ligos, endeminio gūžio (strumos) ir prostatos adenomos.
Be to, jodas skatina baltymų, geležies ir fosforo įsisavinimą, padeda palaikyti normalų arterinį spaudimą ir kraujo klampumą.
Algino rūgštis ir alginatai
Jūros kopūstuose gausu algino rūgšties ir jos darinių - alginatų. Šios medžiagos, panašiai kaip kempinė, gerai sugeria vandenį ir išbrinksta. Tai skatina gleivinės receptorius ir gerina žarnyno peristaltiką.
Šis vandens augalas veikia kaip lengvas vidurių laisvinamasis preparatas, todėl laminarija rekomenduojama esant lėtiniam vidurių užkietėjimui, enterokolitui, proktitui.
Skrandyje išbrinkę jūros dumbliai suteikia sotumo jausmą, padėdami išvengti persivalgymo - tai ypač naudinga besirūpinantiems savo svoriu.
Alginatas sugeria ne tik vandenį, bet ir organizme esančius sunkiuosius metalus bei radionukleidus, padeda jiems pasišalinti iš organizmo.
Pagalba alergiškiems žmonėms
Jūros kopūstai yra vertingas produktas ir alergiškiems žmonėms. Alginatai sugeria dalį imunoglobulino E, kuris skatina alergijos išsivystymą ir pažeidžia kraujagyslių sieneles, vėliau galintį sukelti aterosklerozę. Be to, alginatai stimuliuoja imunoglobulino A gamybą, kuris naikina patogenines bakterijas, ir skatina fagocitų augimą - ląstelių, kurios naikina kenksmingus mikroorganizmus.
Sveikatai naudingos medžiagos kraujagyslėms
Laminarijoje taip pat yra riebalus primenanti medžiaga beta-sitosterinas, kuris yra efektyvus kovojant su ateroskleroze. Beta-sitosterinas mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda ištirpinti cholesterino plokšteles.
Polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3, kurių taip pat gausu šiame augale, yra dar vienas pripažintas kovotojas su padidėjusiu cholesterinu.
Be to, jūros kopūstai yra turtingi vitamino C, kurio juose yra netgi daugiau nei citrusiniuose vaisiuose.
Vartojimas ir paruošimas
Jūros kopūstai yra itin vertingas produktas, kurį galima vartoti įvairiais būdais. Populiarios salotos su jūrų dumbliais, tačiau juos galima dėti į troškintų daržovių patiekalus, padažus, sriubas.
Kinai ir japonai ruošia arbatą su laminarija, o amerikiečiai gamina iš jos cukatus. Maisto pramonėje gaminamas netgi jūros dumblių marmeladas ir zefyrai.
Šiandien jūros kopūstų galima įsigyti įvairiais pavidalais: džiovintų, konservuotų, marinuotų ir kt. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų skonio.
- Džiovinta laminarija: Prieš vartojimą nakčiai pamerkite į vandenį ir kitą dieną 15 minučių pavirkite. Džiovinti dumbliai gali turėti intensyvų jūros ir žuvies kvapą.
- Konservuoti jūrų kopūstai: Kvapo praktiškai neturi, o naudingosios savybės išsaugomos gerai. Skonis neutralus, tinka daugeliui patiekalų. Prieš valgant rekomenduojama praskalauti, nes gali pasitaikyti smėlio smiltelių.
- Marinuota laminarija: Panaši į konservuotą, tačiau pasižymi aštresniu skoniu dėl acto. Puikiai dera su krakmolingais produktais, tokiais kaip bulvės, ryžiai, duona.
Jūros kopūstų gerbėjai gali įsigyti jau paruoštų salotų, kuriuose, be dumblių, yra svogūnų, morkų, kartais spanguolių.
Jei tradicinės jūrų kopūstų salotos nepatinka, galima sušvelninti jų skonį pridėjus virtų ryžių. Norint pabrėžti skonį, salotas galima pagardinti virtų kiaušiniu, morkomis, kalmarais ar kitais jūros produktais.
Jūros augalai kosmetikoje
Jūros augalai, ypač dumbliai, plačiai naudojami kosmetikoje. Jūros dumblių kaukės veidui valo, minkština ir maitina odą, mažina mimikos raukšles.
Sudėtyje esančios rūgštys ir jodas aktyvina limfodrenažą, todėl laminarija dažnai naudojama priešceliulitiniams kūno įvyniojimams.
Vandens augalų klasifikacija ir reikšmė
Vandens augalai arba hidrofitai - tai augalai, kurių šaknys ir apatinė stiebo dalis yra po vandeniu, augantys vandens telkinių pakrantėse.
Hidrofitai skirstomi į kelias grupes pagal jų augimo būdą:
- Nuolat plaukiojantieji (pvz., plūdė)
- Šaknimis įsitvirtinę į dugną (pvz., plūdė, plunksnalapė)
- Šaknimis įsitvirtinę į dugną ir turintys paviršiuje plūduriuojančius lapus (pvz., lūgnė, viktorija)
- Vandens paviršiuje plūduriuojantieji augalai (pvz., vandenplūkis)
Visiškai po vandeniu esančių hidrofitų lapai neturi žiotelių, o plūduriuojančius lapus turinčių augalų žiotelės yra viršutinėje lapo pusėje.
Vandens augalai taip pat skirstomi į makrofitus (gerai matomus plika akimi) ir mikrofitus (matomus tik mikroskopo pagalba).
Vandens augalų šaknys neturi šakniaplaukių arba jų turi labai mažai. Pagrindinė jų funkcija yra įsitvirtinti dugne ar palaikyti pusiausvyrą, o ne siurbti vandenį su maistinėmis medžiagomis.
Be įprastinių vegetatyvinių dauginimosi būdų, vandens augalai gali daugintis ir specifiškai, pavyzdžiui, turijonais - tai vandens augalų žiemojantys pumpurai, kaupiantys angliavandenius ir mineralines medžiagas.
Ekologinė reikšmė
Vandens augalai atlieka svarbias ekologines funkcijas:
- Pildo vandens telkinius deguonimi ir sugeria anglies dioksidą.
- Kai kurie augalai (pvz., paprastoji nendrė) akumuliuoja organinės kilmės teršalus, patekusius į vandens telkinius.
- Augalų sąžalynai yra svarbūs nerštavietės žuvims ir buveinė kitai vandens faunai.
- Vandens augalija silpnina bangų ardomąją veiklą.
Tačiau vandens augalai gali ir užželti ežerus, tvenkinius, melioracijos griovius bei kitas drenažo sistemos dalis.
Daugelio rūšių vandens augalai pasaulyje yra plačiai paplitę. Lietuvos augalų bendrijų raudonojoje knygoje įrašytos 20 asociacijų vandens telkinių ir jų pakrančių augalų bendrijos.
Vandens augalai yra svarbus maisto šaltinis žuvims ir vandens paukščiams.
Augalų rūšys pagal vandens telkinių tipus
- Mezotrofinių ežerų ir tvenkinių augalai: maurabragio genties dumbliai, permautalapė plūdė, blizgančioji plūdė, Berchtoldo plūdė, mažažiedė vandens lelija, paprastoji lūgnė, plūduriuojančioji plūdė.
- Eutrofinių ežerų ir tvenkinių rūšys: mažažiedė vandens lelija, paprastoji lūgnė, plūduriuojančioji plūdė, permautalapė plūdė, blizgančioji plūdė, menturinė plunksnalapė, standžialapė kurklė, mažoji plūdena, plūduriuojantysis vandenplūkis, paprastoji nertis, paprastasis skendenis.
- Distrofinių ežerų ir tvenkinių rūšys: mažažiedė vandens lelija, paprastoji lūgnė, mažasis skendenis.
- Lėtų upių ir upelių rūšys: mažažiedė vandens lelija, paprastoji lūgnė, plūduriuojančioji plūdė, šukinė plūdė, permautalapė plūdė, strėlialapė papliauška, ežerinis meldas.
Lietuvos vandenyse taip pat gausu žemesniųjų vandens augalų, kurių didžiąją dalį sudaro dumbliai.
Ilgaamžės jūros žolės
Mokslininkai, tyrę jūroje tarp Ispanijos ir Kipro surinktus augalų DNR duomenis, nustatė, kad jūros žolės, ypač Posidonia oceanica, gali išgyventi tūkstantį ar net dešimtis tūkstančių metų.
15 kilometrų ilgio jūros žolė, rasta prie Ispanijos Formentera salos, gali būti net 200 000 metų amžiaus. Iki šiol seniausiu Žemėje organizmu buvo laikoma Tasmanijos jūros žolė, kurios amžius siekia daugiau nei 40 000 metų.
Jūros žolės plinta kurdamos savo pačių klonus, kurie būna visiškai identiški ir gali išsiplėsti iki dešimčių kilometrų ilgio.
tags: #plesrusis #vandenyno #augalas