Populiariausios gudobelių veislės ir jų ypatybės
Gudobelė (lot. Crataegus) - tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis, priklausanti obeliniam pošeimiui, kaip ir jos giminingi augalai aronija bei šermukšnis. Priešingai nei daugelis mano, gudobelė brandina ne uogas, o tikrus vaisius, giminingus obuoliams. Mokslui žinoma daugiau nei 1000 gudobelių rūšių, Lietuvoje savaime auga kelios, tačiau atkeliavo ir daug rūšių iš kitų šalių. Gudobelės vertinamos dėl vaistinių savybių, dekoratyvumo ir galimybės formuoti gyvatvores.
Savaime augančios gudobelės Lietuvoje
Lietuvoje savaime auga kelios gudobelių rūšys, kurias kartais sunku atskirti dėl panašumo.
Vienapiestė gudobelė (C. monogyna)
Tai viena dažnesnių rūšių, paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje. Auga 8-10 m aukščio medeliu arba krūmu. Nedideli žali karpyti lapeliai turi prielapius. Žydi gegužės arba birželio mėnesį baltais žiedais, susitelkusiais į kekes, kurie mėgstami bičių. Žiedams specifinį, daugeliui žmonių nemalonų kvapą suteikia trimetilaminas, kuris svarbus vabzdžiams apdulkintojams. Vienapiestės gudobelės dygliai nedideli (iki 1 cm), bet aštrūs. Vaisiai, vadinami obuolėliais (0,5-1 cm skersmens), subręsta vasaros pabaigoje arba rugsėjį. Nors nėra itin gardūs, jie labai vertingi kaip vaistai. Vienapiestę gudobelę nuo kitų rūšių lengva atskirti pagal vaisiuje esančią vieną, gan stambią sėklą. Sukurta keletas jos veislių: ‘Variegata’ su baltai išmargintais lapeliais ir ‘Pteridifolia’ su banguotais, garbanotais lapelių kraštais.
Glotnioji gudobelė (C. laevigata)
Anksčiau moksliškai vadinta grauželine, Lietuvoje ši rūšis yra retesnė nei vienapiestė gudobelė. Ji šiek tiek žemesnė (iki 6-8 m) ir gali augti medeliu arba krūmu. Dažniausiai aptinkama molingų kalvų viršūnėse, lapuočių miškuose ir Nemuno pakrantėse. Lapeliai smulkesni, mažiau karpyti, su apvalesnėmis skiaučių viršūnėmis. Žydi vėliau, paprastai birželio mėnesį. Tiesūs dygliai ilgesni (iki 2 cm). Raudonuose obuolėliuose dažniausiai būna dvi sėklos, nors gali pasitaikyti ir viena ar trys. Yra sukurta apie 10 veislių, iš kurių žinomiausia ir gražiausia - ‘Paul‘s Scarlet’ su gausiais, sodriai rožiniais pilnaviduriais žiedais. Panaši į ją yra ‘Rosea Flore Plena’ su šviesesniais rožiniais pilnaviduriais žiedais, o ‘Plena’ veislė pasižymi beveik baltais arba vos rausvais žiedais. Taip pat minima dvispalvė glotniosios gudobelės forma, kurios žiedlapiai balti su raudonais apvadais.
Miškinė gudobelė (C. rhipidophylla)
Ši rūšis taip pat paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje, bet dažniau auga lapuočių miškuose ir pamiškėse. Ji mažiau žinoma nei dvi ankstesnės rūšys. Žiedai ir vaisiai šiek tiek didesni. Minėta miškinė gudobelė (lot. Crataegus kyrtostyla) yra labiausiai šviesą mėgstanti rūšis, dažnai auganti retuose lapuočių miškuose. Tai viena aukščiausių gudobelių (siekianti 7-8 metrus) su tankiais žiedynais. Kaip ir kiti tos pačios šeimos medžiai, ji turi aštrias akstis - sumedėjusius ūglius, kurių pamatinėje dalyje matosi sunykusių pumpurėlių ir lapelių žymės.
Atvežtinės ir kitos gudobelių rūšys
Be savaime augančių gudobelių, Lietuvoje auginama daug rūšių, atkeliavusių iš kitų šalių.
Švelnioji (C. mollis) ir pošvelnė (C. submolis) gudobelės
Šios gudobelės panašios ne tik pavadinimais, bet ir išvaizda. Abi nokina skanius, sultingus, stambokus vaisius. Raudoni obuolėliai sunoksta rugsėjį ir greitai nubyra. Skinant reikia būti atsargiems dėl aštrių dyglio, ypač pošvelnės gudobelės, kurios dygliai ilgesni už pirštą.
Kitos gudobelių rūšys su gardžiais vaisiais
Gana gardžius vaisius sunokina sultingoji (C. succulenta), taškuotoji (C. punctata), vėduoklinė (C. flabellata), skiauterėtoji (C. crus-galli), slyvalapė (C. x prunifolia), raudonoji (C. sanguinea) ir dar kelios rūšys. Šių gudobelių vaisiai dažniausiai būna raudonos spalvos, bet kartais pasitaiko ir juodų, pavyzdžiui, sibirinės (C. chlorosarca), juodosios (C. nigra) ar Duglaso (C. douglasii) gudobelių.
Stambiavaisė gudobelė
Šis krūmas arba mažas medelis priklauso rožinių šeimai ir turi antrą pavadinimą - rojaus obuolys. Jo tėvynė - pietrytinė JAV dalis. Rusijoje ir kitose šalyse auginama kaip dekoratyvinis augalas, taip pat norint gauti sveikų ir skanių vaisių, iš kurių verdama uogienė, sirupai, drebučiai. Stambiavaisė gudobelė yra nepretenzingas kultūrinis augalas. Mokslui žinoma daugiau nei 1000 gudobelių rūšių, beveik visos jos yra žemi krūmai, neaukštesni nei 5 metrai. Žydi gegužės-birželio mėnesiais, žiedynai gali būti rausvi arba balti, specifinio kvapo.
Kinų gudobelė
Gražus krūmas, dažnai naudojamas kaip dekoratyvinis augalas. Uogos ryškiai raudonos, gali siekti 15-18 gramų svorio. Augalo stiebuose yra ilgi spygliai.
Kanadietis gudobelė
Dar viena veislė, pasižyminti vidutinio dydžio vaisiais. Lukštas kaštoninės spalvos, minkštimas žalias, o uogos saldaus skonio, šiek tiek sutraukia.
Gudobelių auginimas ir priežiūra
Gudobelės auginamos kaip vaisinės kultūros ir dekoratyviniai augalai. Nuo vieno augalo galima priskinti 4-20 kg vaisių. Gudobelių sodinukai geriausiai įsišaknija pavasarį, bet galima sodinti ir rudenį. Rekomenduojama rinktis paaukštintą, saulėtą vietą, nors nedidelis pavėsis neturės didelės įtakos raidai. Sodinimui rekomenduojama iškasti apie 80 cm gylio duobes su drenažu apačioje (skaldytos plytos, akmenys) ir užpilti humuso bei smėlio mišiniu. Pirmosiomis dienomis po pasodinimo reikia dažnai laistyti. Persodinti gudobelę galima jauname amžiuje (per pirmuosius 5 metus po pasodinimo).
Dauginimas
Gudobelės dauginamos sėklomis, šaknų atžalomis arba skiepijimo metodu. Sėkloms dauginant, reikia naudoti tik didžiausius egzempliorius, juos mirkyti vandenyje 24 valandas, tada nuvalyti smėliu ir dar parai pamerkti į 1% kalio salietros tirpalą. Dauginimui auginiais naudojamos 24-25 mm storio šaknys, daromos 8 cm ilgio atkarpas, kurios nedideliu kampu įterpiamos į dirvą, paliekant paviršiuje ne daugiau kaip 2 cm. Norint sukurti šiltnamio efektą, auginiai uždengiami plėvele. Sodo formos dažniausiai dauginamos skiepijant, naudojant dvejų metų krūmą kaip poskiepį.
Priežiūra
Gudobelės nereikalauja ypatingos priežiūros. Vasarą pakanka palaistyti kartą per 2-3 savaites (apie 10 litrų vandens vienam krūmui), esant sausrai - laistyti dažniau. Pavasarį, prieš žydėjimą, galima pamaitinti srutomis. Tinkamai prižiūrint, krūmas pats suformuoja gražią lają. Jei reikia, pavasarį atliekamas genėjimas. Veislėms, auginamoms vaisiams, rekomenduojama atlikti vidinį genėjimą.
Ligos ir kenkėjai
Gudobelės gana atsparios ligoms ir kenkėjams, gerai atlaiko šalnas, sausras ir lietų. Jos mažiau atsparios bakterinei degligei. Dažniausiai pasitaikančios ligos:
- Rūdys: grybelinė liga, pasireiškianti raudonomis dėmėmis ant lapų. Gydoma vario sulfatu arba Bordo mišiniu.
- Miltligė: ant lapų ir ūglių atsiranda voratinklio žydėjimas. Pažeistos dalys pašalinamos ir atliekamas dezinfekcinis gydymas.
- Ruda dėmė: ant lapų atsiranda rudos dėmės.
Dažniausi kenkėjai:
- Žaliasis obelinis amaras: minta gudobelių sula, deformuoja ūglius, lapai anksti nukrenta.
- Obelių vabzdys: taip pat minta sultimis.
- Rožių pumpurų kenkėjas: vikšrai minta kiaušidėmis ir pumpurais, mažindami būsimo derliaus kiekį.
Gudobelių panaudojimas
Gudobelės yra vertingi vaistiniai ir gyvatvorių augalai, taip pat puošniai žydintys medžiai. Dekoratyvinės veislės pasižymi pilnaviduriais raudonais, rožiniais ar baltais žiedais. Vaistinių savybių daugiausia turi grauželinės ir vienapiestės gudobelės.
Vaistinės savybės
Gudobelių žievėje ir vaisiuose yra dažinių ir rauginių medžiagų. Žiedų antpilas vartojamas nuo širdies negalavimų, nemigos, galvos svaigimo, dusulio, žemo kraujospūdžio. Vaisiai naudingi sergantiesiems ateroskleroze, hipertonija, širdies aritmija, padeda nuo silpnumo. Gudobelė yra pagrindinė širdies lašų ir kitų natūralių preparatų, gerinančių širdies veiklą, sudedamoji dalis.
Dekoratyvinis ir praktinis panaudojimas
Gudobelės tinka karpomoms ir nekarpomoms gyvatvorėms. Tankios jų šakos apsaugo sklypą tiek nuo svetimų akių, tiek nuo nepageidaujamų svečių. Dekoratyvinės veislės su pilnaviduriais žiedais yra puošnus augalas. Gudobelės yra medingi augalai, pritraukiantys bites. Jų ryškiai raudoni vaisiai, išliekantys ant šakų ilgai po pirmųjų šalnų, pritraukia paukštelius, todėl pasodinus gudobelių galima sukurti puikią lesyklą.
Populiariausios gudobelių veislės (pagal pardavimus)
Toliau pateikiamos kelios populiariausios gudobelių veislės, kurios dažnai siūlomos prekyboje:
- Glotnioji gudobelė - Crataegus laevigata 'PAUL'S SCARLET'
- Vienapiestė gudobelė - Crataegus monogyna
- Boružinė (skaisčioji) gudobelė - Crataegus coccinea (pedicellata)
- Gudobelė - Crataegus mordenensis 'TOBA'
- Hibridinė (pilkažievė x pūkuotoji) gudobelė - Crataegus lavallei 'CARRIEREI'
- Pietinė gudobelė - Crataegus azarolus
- Glotnioji gudobelė - Crataegus laevigata 'ROSEA FLORE PLENO'
- Glotnioji gudobelė - Crataegus laevigata 'CRIMSON CLOUD'
- Glotnioji gudobelė - Crataegus laevigata
tags: #populiariausios #gudobeliu #veisles