Lietuvoje auginami vaiskrūmiai ir vaismedžiai: nuo tradicinių iki egzotiškų
Lietuvos soduose ir sodybose gausu įvairiausių augalų, kurie ne tik puošia aplinką, bet ir dovanoja skanius bei sveikatai naudingus vaisius. Nors įprasti vaismedžiai ir uogakrūmiai, tokie kaip obelys, serbentai ar avietės, yra gerai žinomi, Lietuvoje auginama ir nemažai mažiau populiarių, tačiau ne mažiau vertingų augalų.
Geltonžiedė sedula (Cornus mas)
Geltonžiedė sedula - tai nuostabus augalas, kuris ankstyvą pavasarį pražysta ryškiai geltonais žiedeliais, o rudenį džiugina skaniais, pailgais raudonais kaulavaisiais, primenančiais vyšnias. Šiuo metu ypač populiarios skiepytos sedulos, kurios pradeda derėti jau antraisiais metais. Veislių pasirinkimas platus: ‘Jantarnij’ pasižymi geltonomis uogomis, ‘Elegantnij’ - stambiomis, rugpjūčio viduryje sunokstančiomis uogomis, o ‘Wydubieckij’ yra itin derlinga, galinti duoti iki 50 kg uogų nuo krūmo.
Skiepytos sedulos užauga 2-3 metrų aukščio ir tiek pat pločio. Jos žydi balandžio mėnesį, o pirmuosius vaisius sunokina liepos pabaigoje, vėlesnių veislių derlius - rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Sodinimas ir priežiūra
Geltonžiedės sedulos mėgsta saulėtas vietas; dideliame pavėsyje derlius bus skurdus. Augalas nereiklus dirvožemiui, tačiau geriausiai auga drėgname, neužmirkusiame dirvožemyje. Drėgmės trūkumas augimo metu gali sumažinti vaisių sultingumą.
Iškastus iš grunto augalus rekomenduojama sodinti anksti pavasarį arba rudenį (nuo spalio vidurio iki mėnesio pabaigos). Vazonuose augintos sedulos gali būti sodinamos bet kuriuo metų laiku. Šis augalas pasižymi nesudėtinga priežiūra, yra atsparus ligoms ir kenkėjams, todėl nereikalauja purškimo cheminėmis priemonėmis, leidžiant užsiauginti ekologišką derlių. Geltonžiedė sedula pakankamai atspari šalčiams ir papildomos apsaugos nuo šalčio nereikalauja.
Vaistinės savybės ir panaudojimas
Geltonžiedės sedulos vaisiuose gausu vitamino C ir kitų maistingųjų medžiagų. Patariama juos vartoti sergantiems mažakraujyste, peršalus ar sutrikus medžiagų apykaitai. Vaisiuose esantys fitoncidai pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu. Uogos gali būti vartojamos šviežios, tinkamos šaldymui ir perdirbimui.
Paprastasis putinas (Viburnum opulus)
Paprastasis putinas - tai vienintelė natūraliai Lietuvoje auganti putino rūšis. Dažnai auginamas kaip dekoratyvinis augalas, turintis ir gydomųjų savybių. Krūmas užauga iki 3-4 metrų aukščio. Jo balti, kvapnūs žiedai, sutelkti į skėčio pavidalo žiedynus, žydi gegužės-birželio mėnesiais. Rudenį sunoksta skaisčiai raudonos, apvalios, kartaus skonio kaulavaisiai, kuriuos geriausia vartoti po pirmųjų šalnų, nes jos pašalina kartumą.
Sodinimas ir priežiūra
Putinas mėgsta drėgnas vietas, puikiai dera vandens telkinių pakrantėse ar šaltiniuotose vietose. Augalas pakantus šalčiams ir gali augti pavėsyje, todėl didesnės priežiūros nereikalauja.
Vaistinės savybės ir panaudojimas
Paprastasis putinas pasižymi puikiomis vaistinėmis savybėmis. Svarbu žinoti, kad nevisiškai prinokusios uogos yra lengvai nuodingos ir gali sukelti pykinimą bei viduriavimą. Prinokusios uogos naudojamos atgaivinti išsekusiam organizmui, o paruoštas uogų sirupas padeda pasveikti peršalus, atveju sauso kosulio ar skaudančios gerklės. Paprastojo putino žievė tradiciškai naudojama moterų sveikatos sutrikimams gydyti, tokiems kaip skausmingos mėnesinės ar gimdos spazmai po gimdymo. Putino uogas skanu valgyti sumaišytas su medumi, iš jų taip pat gaminami įvairūs užpilai.
Valgomasis šermukšnis (Sorbus domestica)
Valgomasis šermukšnis išpopuliarėjo Lietuvoje dėl skiepytų veislių, pasižyminčių kompaktiška forma. Medeliai užauga iki 2,5 metrų aukščio. Veislė ‘Burka’ anksti pradeda derėti, jos vaisiai tamsiai vyšninės spalvos, saldžiarūgščiai, su vos juntamu kartumu. Veislė ‘Moravica’ pasižymi raudonai oranžinėmis uogomis be kartumo.
Augalas žydi gegužės-birželio mėnesiais, o jo vaisiai - raudoni, violetiniai arba oranžiniai valgomi obuolėliai - subręsta rugsėjo-spalio mėnesiais. Lietuvos sodybose valgomasis šermukšnis atlieka dekoratyvinę funkciją ištisus metus, o rudenį prisirpusių sodriai raudonų uogų vaizdas yra išties įspūdingas. Dekoratyvi veislė ‘Autumn Spire’ gali tapti išskirtiniu jūsų sodo akcentu.
Sodinimas ir priežiūra
Valgomasis šermukšnis dera įvairiuose dirvožemiuose, mėgsta saulėtas vietas, tačiau pakenčia ir dalinį pavėsį. Rudenį jo lapų spalva tampa ypač graži.
Vaistinės savybės ir panaudojimas
Valgomojo šermukšnio vaisiaus užpilas gali padėti gydyti žaizdas, o šviežios uogos - stiprinti širdį. Uogose gausu askorbo rūgšties, vertingų organinių rūgščių, karotenoidų ir įvairių mineralinių medžiagų. Kaip vaistas vartojamos uogos, lapai, žiedai, šakelės, žievė. Šviežiai spaustos šermukšnio sulčių sultys padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Kremai su šermukšnio uogomis pasižymi drėkinamosiomis savybėmis.
Šliandra (Mespilus)
Šliandra - Lietuvoje auginamas kaip dekoratyvus augalas, tačiau nedaugelis žino, kad jos vaisiai yra valgomi. Krūmas užauga 2-4 metrų aukščio. Žiedai, beveik be žiedkočių, yra gana stambūs, todėl žydėjimo metu augalas atrodo įspūdingai. Vaisius - apie 3-4 cm skersmens obuoliukas.
Sodinimas ir priežiūra
Šliandra mėgsta saulėtą vietą, bet netoleruoja sausros, todėl svarbu augalą reguliariai laistyti. Jaunus augalus žiemai rekomenduojama pridengti. Tinka sodinti soduose, vieną ar grupelėmis.
Vaistinės savybės ir panaudojimas
Šliandros vaisiuose gausu sveikatai naudingų maistinių medžiagų, tokių kaip kalcis, kalis, geležis ir magnis, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą. Vaisių vartojimas yra naudingas žmonėms, sergantiems inkstų ir kepenų ligomis. Šliandros vaisiai pasižymi drėkinamosiomis savybėmis, todėl yra puiki įvairių kūno priežiūros priemonių sudėtinė dalis. Vaisiai skinami ir valgomi po pirmųjų šalnų.
Stambiavaisė gudobelė (Crataegus laevigata)
Stambiavaisė gudobelė - tai neaukštas, 2-3 metrų krūmas su kieta mediena ir tvirtais dygliais. Valgomos gudobelės uogos yra raudonos spalvos ir jomis medelis pasipuošia rugsėjo-spalio mėnesiais.
Sodinimas ir priežiūra
Stambiavaisė gudobelė gausiai žydi ir puikiai dera atvirose, saulėtose vietose. Augalas mėgsta derlingą, sunkoką, kalkingą priemolį, tačiau pakenčia ir kitokias dirvas. Gudobelė gana atspari šalčiams. Nepalankiomis sąlygomis gali pasireikšti miltligė. Šis augalas tinka auginti sodybose ar nedideliuose sklypuose.
Vaistinės savybės ir panaudojimas
Lietuvoje vaistinei žaliavai naudojami stambiavaisių gudobelių žiedai, vaisiai ir lapai. Įvairūs preparatai su gudobelės dalimis gerina kraujo apytaką širdies ir smegenų kraujagyslėse, stiprina širdies raumenį, mažina pulsą ir kraujospūdį, normalizuoja ritmą, padeda nuo nemigos, ramina ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Gudobelės preparatai yra netoksiški ir gali būti vartojami ilgesnį laiką. Uogos labai tinkamos vartoti šviežios, gaminti džemus, užpilus, šaldyti.
Amerikinė aka (Phytolacca americana)
Amerikinė aka, kurios tėvynė Pietų Amerika, yra visžalis krūmas arba medis, užaugantis iki 2-6 metrų aukščio. Tarp kietų, odiškų lapų, kurių viena pusė žalia, o kita - sidabriškai balta, pūkuota, skleidžiasi pavieniai žiedai arba po kelis lapų pažastyse. Žiedus sudaro keturi stori, mėsingi vainiklapiai, kurių išorinė pusė balta, o vidinė - rausva. Žiede gausu raudonų, ilgų kuokelių (iki 100 vnt.) su geltonomis dulkinėmis. Augalas žydi gausiai 20-30 dienų.
Amerikinė aka užaugina kiaušinio formos valgomas vaisius (4-7 cm ilgio ir 3-5 cm pločio), kurie prinoksta spalio-lapkričio mėnesiais. Jie yra žali, padengti pilku vaškiniu sluoksniu. Minkštimas saldžiai rūgštus, primena ananaso skonį ir kvepia žemuogėmis, todėl amerikinė aka dažnai vadinama žemuoginiu medžiu. Pagal jodo kiekį amerikinė aka drąsiai gali varžytis su jūros produktais - vos 2-3 uogos patenkina paros jodo poreikį. Šis augalas ypač naudingas tiems, kurie turi skydliaukės problemų, taip pat protine veikla užsiimantiems žmonėms.
Kiti vertingi vaiskrūmiai ir vaismedžiai
Be jau minėtų augalų, Lietuvoje auginama daug kitų vertingų vaiskrūmių ir vaismedžių, kurie gali tapti išskirtiniu jūsų sodo akcentu ir džiuginti skaniu bei sveikais vaisiais:
- Aktinidija (Actinidia) - vijoklinis augalas, kurio vaisiai pasaulyje geriau žinomi kaip kiviai. Lietuvoje auginamos rūšys, kurių vaisiai būna stambaus riešuto dydžio, žali arba rausvi, sunoksta rugsėjį. Norint sulaukti derliaus, reikia šalia sodinti vyrišką ir moterišką augalą.
- Sausmedis (Lonicera) - kelios rūšys (kamčiatkinis, melsvauogis, valgomasis) kilusios iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų regionų. Šie iki 1-2 metrų aukščio užaugantys krūmai vieni pirmųjų mūsų krašte sunokina valgomas uogas, anksčiau už braškes ir žemuoges. Uogos tamsiai mėlynos, su vaškiniu apnašu, pailgos, apie 2-3 cm ilgio. Augalai visiškai atsparūs šalčiui.
- Šilkmedis (Morus) - užauga iki 12-15 metrų aukščio medžiais arba aukštais krūmais. Lietuvoje auginami baltasis, juodasis ir raudonasis šilkmedžiai. Jų uogos sunoksta birželio pabaigoje arba liepos mėnesį ir greitai nubyra. Rytuose baltasis šilkmedis labiau žinomas dėl lapų, kuriais minta šilkverpio vikšrai. Šilkmedžio uogose gausu gliukozės, fruktozės, geležies, vitaminų ir mineralų, jos valo kraują, gerina kraujo gamybą.
- Medlieva (Amelanchier) - krūmas, užaugantis iki 5-8 metrų aukščio. Uogos valgomos, malonaus skonio, saldžios, tamsiai mėlynos spalvos.
- Kinijos citrinvytis arba kininė šizandra (Schisandra chinensis) - vijoklinis augalas, kilęs iš Tolimųjų Rytų, kur laikomas auksiniu augalu. Visas augalas naudojamas vaistams. Uogų skonis savotiškas, visose augalo dalyse gausu eterinio aliejaus.
- Ožerškis (Lycium) - Lietuvoje auginamos dvi rūšys, vadinamos Goji uogomis. Kininio ožerškio uogos vertinamos dėl žmogui reikalingų amino rūgščių, polisacharidų, stiprinančių imuninę sistemą, karotenoidų, vitaminų ir mineralų. Tradicinėje kinų medicinoje naudojamos kraujo ir viso kūno stiprinimui, organizmo tonizavimui, regėjimo gerinimui.
- Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga) - užauga iki 5-6 metrų, žydi baltai rausvais žiedais. Vaisiai stambūs, pūkuoti, kvapnūs, sunoksta rudenį. Nors švieži nevalgomi, iš jų gaminamos uogienės, gaivieji ir stiprieji gėrimai.
- Žilakrūmis (Elaeagnus) - Lietuvoje auginamos dvi nokinančios valgomas uogas rūšys: gausiažiedis ir skėtinis žilakrūmiai. Uogos sultingos, malonaus saldžiarūgščio skonio, su stambiu kauliuku. Valgomos šviežios arba perdirbtos, jose gausu vitaminų ir mineralų.
- Erškėtrožė (Rosa rugosa) - didelės raudonos uogos vartojamos medicinoje kaip vitamino C šaltinis. Populiari jų uogų arbata, tonizuojanti ir stiprinanti organizmą.
- Šeivamedis juodauogis (Sambucus nigra) - daugiametis, 2-6 metrų aukščio krūmas arba nedidelis medis. Visas augalas, išskyrus žiedus ir uogas, yra nuodingas. Vaistams vartojami visiškai prinokę vaisiai ir žiedai.
- Paprastasis granatmedis (Punica granatum) - krūmas arba medis, užaugantis 5-8 metrus. Jo vaisius (granatas) turi apie 600 sėklų, apgaubtų raudonu sultingu sluoksniu (arillus), kuriame gausu vitaminų ir mineralų.
Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimas ir priežiūra rudenį
Renkantis augalus savo sodui, svarbu atsižvelgti į jų savybes, auginimo sąlygas ir poreikius. Tinkamai prižiūrimi vaiskrūmiai ir vaismedžiai gali džiuginti reguliariu ir gausiu skanių bei sveikų vaisių derliumi, o taip pat tapti tikra kraštovaizdžio puošmena.
tags: #rugstus #vaisiai #krumas