Lietuvos uoginiai ir spygliuočiai augalai: veislės, savybės ir panaudojimas

Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios uoginių ir spygliuočių augalų veislės, jų botaninės savybės, auginimo ypatumai bei panaudojimo galimybės. Aptariami tiek Lietuvoje savaime augantys, tiek introdukuoti augalai, daugiausia dėmesio skiriant tiems, kurių vaisiai yra uogos arba kurie pasižymi juodomis uogomis.

Serbentai: veislės ir savybės

Juodieji serbentai

Juodieji serbentai „Titania“ - tai vidutinio ankstyvumo veislė, kurios uogos sunoksta liepos mėnesį. Kekės prinoksta vienu metu, uogos yra didelės, saldžios ir lengvai skinamos.

Juodieji serbentai „Bona“ yra ankstyva veislė, pasižyminti atsparumu ligoms. Uogos yra didelės ir saldžios.

Raudonieji serbentai

Raudonieji serbentai „Jonkheer van Tets“ - tai pati ankstyviausia raudonųjų serbentų veislė, kurios uogos sunoksta birželio pabaigoje - liepos pradžioje. Uogos yra stambios, saldžiarūgštės ir tinkamos desertui.

Baltieji serbentai

Baltieji serbentai „Z Juterbog“ - tai labai derlinga veislė, kurios uogos sunoksta liepos viduryje. Jos yra stambios, saldžiarūgštės ir, sunokusios, ilgai išlieka ant krūmo.

Agrastai: įvairovė ir auginimas

Agrastai „Mucurines“ pasižymi dideliais, žaliais ir stambiais vaisiais, laikomi viena stambiausių agrastų veislių. Minkštimas yra saldžiarūgštis, aromatingas, o odelė - gana stora, bet minkšta ir saldi. Vaisiai skinami liepos antroje pusėje. Ši veislė yra labai derlinga, atspari agrastų miltligei, grybelinėms ligoms ir šalčiams.

Agrastai „Hinomaki Gelb“ - tai ankstyva, labai derlinga desertinė geltonųjų agrastų veislė. Uogos yra vidutinio stambumo (3-5 g), žalsvai geltonos, su plona odele, sultingos, saldžios ir labai aromatingos. Puikiai tinka desertui, perdirbti ir šaldyti. Krūmas yra žemesnio augumo (0,9-1,2 m), tankus, išsiskleidęs, su šakotomis šakelėmis ir mažais, plonais dygliais. Veislė dera kasmet ir labai gausiai (6-7 kg iš krūmo), atspari miltligei, septoriozei ir kitoms ligoms. Ji labai ištverminga žiemą, atspari staigiems temperatūros svyravimams ir trumpalaikei sausrai.

Agrastai „Hinnomaki Rot“ - ankstyva, labai derlinga, desertinė agrastų veislė, deranti liepos pradžioje. Uogos yra vidutinio dydžio (3-5 g svorio), raudonos, saldžiarūgščio skonio.

Kiti uoginiai augalai

Jošta - tai krūmas, gerokai augesnis už juoduosius serbentus ir agrastus, neturintis dyglių. Vaiskrūmiai gali derėti apie 30 metų. Veislė atspari tamsiajai miltligei ir serbentinei erkutei. Uogos yra beveik juodos, du ar tris kartus stambesnės už serbentus. Skonyje susipina agrastų gaivumas bei juodųjų serbentų aromatas.

„Wojtek“ - viena ankstyviausių agrastų veislių, krūmas iki 1,6 m aukščio. Uogos pradeda nokti gegužės pabaigoje.

„Amphora“ - agrastų veislė, kurios krūmas iki 1,2 m aukščio. Uogos skinamos gegužės pabaigoje - birželio pradžioje. Jos yra iki 3 cm ilgio, cilindro formos, tamsiai mėlynos spalvos su vaškine danga, saldžiarūgščio skonio.

„Aurora“ - vidutiniškai ankstyva agrastų veislė, krūmas iki 1,5 m aukščio. Uogos saldžios, 3 cm ilgio.

„Karina“ - derlinga ankstyva agrastų veislė, sunokstanti birželio mėnesį. Krūmas nedidelio augumo.

Įvairių veislių agrastų uogų palyginimas dydžio ir spalvos atžvilgiu

Šilauogės ir avietės

Šilauogės - tai kryžmadulkiai augalai, todėl norint, kad gausiau derėtų, reikia sodinti ne mažiau kaip du skirtingų veislių augalus.

Avietė „Bristols“ - vidutinio ankstyvumo juodoji avietė, labai derlinga. Vaisiai noksta nuo liepos vidurio iki rudens. Uogos stambios, juodos su pilku apnašu, saldžios. Veislė atspari šalčiams ir grybelinėms ligoms. Deri ant antramečių šakų, todėl surinkus derlių, dvimetes šakas būtina išpjauti.

Avietės-gervuogės hibridas „Buckingham Tayberry“ - tai besėklis hibridas, užaugantis iki 3-4 metrų aukščio. Jo nereikia trumpinti, bet būtina paremti. Vaisiai labai dideli (iki 5 cm ilgio), tamsiai raudonos, bordo spalvos. Dera gausiai nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. Nurinkus derlių, antramečiai atiderėję stiebai išpjaunami. Augalas neleidžia šaknų atžalų.

Gervuogės ir aronijos

Aronija juodavaisė - krūmas, užaugantis iki 3 m aukščio. Vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Gervuogė „Navaho“ - labai derlinga, vidutinio ankstyvumo bespyglių gervuogių veislė. Auga vertikaliai. Vaisiai sunoksta rugpjūčio mėnesį. Uogos didelės, skanios, ilgai išsilaiko nuskintos.

Gervuogė „Black Satin“ - labai derlinga bespyglių gervuogių veislė, kurios krūmai neleidžia atžalų. Uogos didelės, skanios, visiškai prinokusios labiau saldžios nei saldžiarūgštės. Jos sunoksta ne vienu metu, pradedant rugpjūčio pradžioje. Derėjimas ilgas, trunkantis iki 1,5 mėn. Dera jau antrais metais, kasmet. Kai atžalų ilgis pasiekia 1,5 m, galima pakirpti, tuomet gausiau išleidžia šoninius ūglius. Dera ant antramečių ūglių, po vaisių skynimo atiderėjusius ūglius reikia iškirpti.

Gervuogė „Triple Crown“ - viena geriausių vidutinio ankstyvumo gervuogių veislių, savidulkė. Derėjimas nuo rugpjūčio iki šalnų. Krūmas užauga iki 1,50 cm. Uogos standžios, saldžios ir labai sultingos. Vaisiai stambūs iki 2 cm ilgio, kurių vidutinis svoris iki 8 g.

Gervuogės „Black Satin“ uogų derėjimo ciklas ir krūmo formavimas

Spanguolės ir kiti vaiskrūmiai

Spanguolės „Piligrim“ - vėlyva derlinga spanguolių veislė, kilusi iš JAV. Vaisiai dideli, apvalūs, taisyklingos formos, raudoni, padengti vaškine danga. Puikiai išsilaiko per visą žiemą. Minkštimas tankus. Dera spalio viduryje. Spanguolės nemėgsta pietinės saulės, sodinamos į paruoštą rūgščios durpės (pH 3,5 - 4,5) duobę 30 cm gylio, 50 cm pločio. Mėgsta nuolatinę drėgmę.

Paprastasis putinas (Viburnum opulus) - ilgaamžis 3-4 m aukščio krūmas. Uogos po pirmųjų šalnų valgomos šviežios ir trinamos su cukrumi, naudojamos imunitetui stiprinti, peršalimo ligų profilaktikai.

Erškėtrožė (Rosa rugosa) - didelės raudonos uogos vartojamos medicinoje kaip vitamino C šaltinis. Labai populiari jų uogų arbata, nes ji tonizuoja, stiprina organizmą, saugo nuo aterosklerozės ir uždegiminių ligų bei skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Arbatą patariama gerti sergant širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos, medžiagų apykaitos ligomis.

Dekoratyviniai ir vaistiniai augalai

Ginkmedis - vienas seniausių augalų pasaulyje. Aukštis iki 20 m, plotis iki 3 m. Ginkmedis geriausiai auga saulėtoje, šiltoje ir nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Mėgsta laidų vandeniui, vidutinio sunkumo, humusingą ir kalkingą dirvožemį.

Šeivamedis juodauogis - daugiametis, 2-6 m aukščio krūmas arba nedidelis (iki 10 m aukščio) medis, dekoratyvinis, vaistinis. Visas augalas, išskyrus žiedus ir uogas, yra nuodingas. Žydi VI-VII mėn., vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Vaistams vartojami šeivamedžio vaisiai ir žiedai. Žiedų užpilai slopina uždegimą, skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą. Geriama sergant gripu, kvėpavimo takų, inkstų, šlapimo pūslės uždegimu, taip pat juo skalaujama skaudanti gerklė. Liaudies medicinoje žiedų užpilo kompresais gydomi nudegimai, pūliuojančios žaizdos, furunkulai. Uogos renkamos tik visiškai prinokusios, rugpjūčio-rugsėjo mėn., ir džiovinamos džiovyklose 50-60 laipsnių temperatūroje. Išdžiūvusių vaisių minkštimas turi būti tamsiai raudonas, silpno malonaus kvapo, saldžiarūgštis. Dažniausiai iš jų gaminama uogienė, želė, vaisių vynas. Specifinio kvapo lapai naudojami atbaidyti muses, serbentines kandis, kopūstinius baltukus.

Šilkmedžiai ir aktinidijos

Šilkmedis baltasis - medis (iki 12-15 m aukščio) su tankiu plačiu vainiku. Vaisiai skanūs (sunoksta rugpjūčio mėn.), saldūs. Juose gausu vitaminų A, C, B grupės vitaminų.

Šilkmedis „Illinois Everbearing“ - tai baltojo ir raudonojo šilkmedžio hibridas. Veislė gan kompaktiška, per 10 metų pasiekia apie 3,5 m aukštį. Laikomas vienu geriausių šilkmedžių dėl itin gero skonio ir stambių, beveik besėklių, juodų vaisių. Derėti pradeda 2-3 metais po pasodinimo, dera gausiai. Visiškai savidulkis. Labai ilgas derėjimo laikotarpis, apimantis net tris mėnesius (liepa, rugpjūtis ir rugsėjis). Uogas subrandina rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje.

Aktinidija margalapė „Szymanowski“ - lenkiška savidulkė veislė. Augalas labai dekoratyvus, margais lapais. Vaisiai - pailgos formos tamsiai žalios uogos, 2,5 cm ilgio, sveriančios iki 3 g. Prinokusių vaisių minkštimas yra minkštas, švelnus, saldžiarūgštis.

Šilkmedžio „Illinois Everbearing“ vaisiai ir lapai

Spygliuočiai augalai Lietuvoje

Lietuvoje savaime auga 25 medžių rūšys, priklausančios 2 skyriams, 25 šeimoms, 45 gentims. Daugelis šių rūšių yra lapus metantys augalai, tik nedaugelis yra visžaliai. Kai kurių vietinių krūmokšnių, puskrūmių ir dalies krūmų vaisius yra uoga.

Visžaliai spygliuočiai

  • Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) - visžalis spygliuotis medis, užaugantis 30-35 m aukščio, kartais iki 48 m. Gyvena 300-500 metų, išgyvenusių iki 780 metų amžiaus.
  • Paprastoji eglė (Picea abies) - visžalis spygliuotis medis, viena aukščiausių vietinių Europos medžių rūšių, potencialiai galintis užaugti iki 63 m. Lietuvoje dažniausiai užauga apie 30 m. Dažniausias kamieno skersmuo iki 70 cm, gyvena 250-300, maksimaliai iki 500-600 metų.
  • Europinis kukmedis (Taxus baccata) - visžalis spygliuotis medis, paprastai užaugantis iki 10-15 m, rečiau iki 20-32 m aukščio. Tikėtina, kad išgyvena apie 2000 metų, bet pasitaiko išgyvenusių 4000-5000 ar daugiau metų. Visos augalo dalys, išskyrus sėklamakštę, yra nuodingos. Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją.
  • Paprastasis kadagys arba Ėglius (Juniperus communis) - visžalis spygliuotis krūmedis, užaugantis kaip aukštas krūmas arba žemaūgis medelis iki 3-4 m, rečiau iki 10-15 m aukščio.
Paprastojo kadagio (Juniperus communis) krūmas su juodomis uogomis

Lapus metantys spygliuočiai

Europinis maumedis (Larix decidua) - lapus metantis medis, užaugantis iki 54 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu, vidutiniškai 25-45 m aukščio. Paprastai išgyvena iki 600, nors yra pasitaikiusių ir 850 metų amžiaus medžių. Aukščiausias Lietuvos medis (Degsnės miško maumedis) yra 49 m aukščio.

Kiti Lietuvos medžiai ir krūmai

Lietuvoje savaime auga įvairūs lapuočiai medžiai, tokie kaip paprastasis ąžuolas (Quercus robur), paprastasis bukas (Fagus sylvatica), mažalapė liepa (Tilia cordata), paprastasis uosis (Fraxinus excelsior), paprastasis klevas (Acer platanoides), karpotasis beržas (Betula pendula), plaukuotasis beržas (Betula pubescens), juodalksnis (Alnus glutinosa), baltalksnis (Alnus incana), paprastasis skroblas (Carpinus betulus), kalninė guoba (Ulmus glabra), paprastoji vinkšna (Ulmus laevis), paprastasis skirpstas (Ulmus minor), baltasis gluosnis (Salix alba), trapusis gluosnis (Salix fragilis), juodoji tuopa (Populus nigra), drebulė arba epušė (Populus tremula), miškinė kriaušė (Pyrus pyraster), miškinė obelis (Malus sylvestris), paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia).

Tarp krūmedžių ir krūmų minimi paprastasis lazdynas (Corylus avellana), blindė (Salix caprea), virbinis gluosnis (Salix pentandra), krantinis gluosnis (Salix triandra), ilgalapis gluosnis (Salix gmelinii), pajūrinis gluosnis (Salix daphnoides), juosvasis karklas (Salix myrsinifolia), pilkasis karklas arba pilkasis gluosnis (Salix cinerea), žilvitinis karklas (Salix viminalis), miškinė gudobelė (Crataegus rhipidophylla), vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna), grauželinė gudobelė (Crataegus laevigata), dygioji slyva (Prunus spinosa), paprastoji vyšnia (Prunus cerasus), paprastoji ieva (Prunus padus), dygioji šunobelė (Rhamnus cathartica), paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus arba Rhamnus frangula), europinis ožekšnis (Euonymus europaeus), beržas keružis (Betula nana), liekninis beržas (Betula humilis), ausytasis karklas (Salix aurita), mėlynialapis karklas (Salix myrtilloides), purpurinis karklas (Salix purpurea), laplandinis karklas (Salix lapponum).

Dygiosios slyvos (Prunus spinosa) šakelė su lapais ir vaisiais. Paprastai užauga apie 3 m aukščio ir su keletu kamienų. Gyvena apie 40 metų.

Paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus arba Rhamnus frangula) auga kaip krūmas arba gerokai rečiau kaip neaukštas medelis. Užauga 3-6 m, kartais iki 7 m aukščio.

Nuodingi augalai ir jų uogos

Kai kurie augalai, nors ir turintys gražias uogas, gali būti nuodingi ir kelti pavojų:

  • Šunvyšnės - vieni paslaptingiausių ir legendomis apipintų Europos nuodingųjų augalų, kurių uogos traukia akį tamsiai blizgančia spalva, tačiau kelia mirtiną pavojų.
  • Amalas - visžalis krūmas su baltomis, permatomos struktūros uogomis, minimas senose legendose kaip druidų augalas.
  • Ožekšnis - rudenį Lietuvos miškus ir parkus puošia krūmai su ryškiomis raudonai-oranžinėmis sėklų dėžutėmis, panašiomis į miniatiūrinius žibintuvėlius. Tai dekoratyvūs augalai, bet jų vaisiai gali būti pavojingi.
  • Juodžolė - augalas su blizgančiomis juodomis uogomis, primenančiomis mažytes vyšnias ar serbentus, yra itin nuodingas.
  • Bugienis - augalas su ryškiai raudonomis uogomis, tapęs Kalėdų simboliu, tačiau jo uogomis geriau grožėtis iš tolo, nes jos gali būti nuodingos.
  • Meškytė - dekoratyvus krūmas su baltomis ar rožinėmis uogomis rudenį. Nors šis krūmas plačiai auginamas, jo uogos gali būti pavojingos.

Taip pat verta paminėti, kad papras­toji ieva (Prunus padus) ir papras­toji vyšnia (Prunus cerasus), nors ir neturi itin stipraus nuodingumo, jų kauliukai ir lapai gali turėti nedidelį kiekį nuodingų junginių.

5 nuodingiausi augalai Lietuvoje

tags: #spygliuotis #krumas #juodomis #uogomis

Populiarūs įrašai: