Orchidėjų (Gegužraibinių) Augavietės Pelkėse ir Jų Priežiūra

Pelkės, vadinamos durpynais, yra unikalios ekosistemos, kuriose auga specializuoti augalai, prisitaikę prie ekstremalių sąlygų. Nuolatinis drėgmės perteklius pelkėse lemia deguonies trūkumą substrate. Tai apsunkina organinės medžiagos skaidymą, nes grybai ir bakterijos, atsakingi už šį procesą, sunkiai išgyvena tokiame substrate. Dėl šios priežasties augalinės liekanos skaidomos labai lėtai, kas lemia durpių kaupimąsi. Be to, dalinis organikos suskaidymas pelkėse sukelia mineralinių medžiagų trūkumą augalams. Pelkių substratas pasižymi žemu pH, o tai dar labiau apsunkina mineralinių medžiagų įsisavinimą. Augalai, mėgstantys mažai rūgščią terpę, tokie kaip samanos, meldai, nendrės ar asiūkliai, dažniausiai auga žemapelkėse. Tuo tarpu rūgštesnę terpę mėgstantys augalai - kiminai, spanguolės, saidros - paprastai aptinkami tarpinėse pelkėse.

Schematinis pelkės sluoksnių pjūvis, rodantis durpių susidarymą ir vandens prisotintą gruntą.

Orchidėjos Lietuvoje: Sezono Pradžia ir Rūšių Įvairovė

Orchidėjų žydėjimo sezonas Lietuvoje paprastai prasideda gegužės viduryje, dažniausiai trečiąją mėnesio savaitę. Tačiau gamta kartais pateikia išimčių, kaip nutiko 2022 metais, kai orchidėjų sezonas prasidėjo savaite anksčiau. Kelionės į kaimynines šalis, siekiant pamatyti pirmąsias orchidėjas, tokias kaip Orchis pallens Lenkijos pietuose, tapo įkvėpimu platesniems tyrinėjimams. Nors vasaros laikotarpis dažnai būna intensyvus ir nepalieka laiko įspūdžių aprašymui, rudens metą galima skirti prisiminimams ir patirtimi dalintis su kitais. Tai skatina dalintis įspūdžiais apie pavasario keliones po Lenkiją, Slovakiją ir Čekiją, kuriose galima atrasti nuostabias orchidėjų augimvietes.

Nuotrauka su skirtingomis orchidėjų rūšimis, žydinčiomis pavasario mėnesiais.

Smulkiažiedė Svila - Viena Rečiausių Orchidėjų Lietuvoje

Viena iš rečiausių orchidėjų Lietuvoje yra smulkiažiedė svila, dar žinoma kaip smulkiažiedė gegužraibė (Orchis ustulata). Šiuo metu žinoma vos apie tris jos augimvietes šalyje: Ventos slėnio pievos, Bražuolės slėnis ir Dzūkijos nacionalinis parkas. Šis augalas yra itin išrankus, jam gali prireikti keliolikos metų augti po žeme, kol pražysta. Nepaisant savo išrankumo, smulkiažiedė svila yra nepaprastai graži. Jos smulkūs, juvelyriniai žiedai žavi kiekvieną, kam tenka laimė juos pamatyti.

Pelkių Augavietės ir Jų Priežiūra

Tolesniame tekste aprašoma įvairių orchidėjų augimviečių priežiūra ir svarba. Viena iš tokių vietų yra Dunikos pelkė Latvijoje, kurioje įrengtas 5,3 km ilgio takas. Šioje pelkėje, be kitų retų augalų, auga ir paprastieji skroblai, kurie natūraliai paplitę tik 11 ha plote. Pelkės taip pat vertingos archeologiniu požiūriu - 1936 m. Dunikos pelkėje buvo rasti IX amžiaus skydų fragmentai.

Svarbią vietą užima Šilėnų pelkė netoli Šilėnų, kuri pelnytai vadinama „orchidėjų pelke“ ar net „orchids rojumi“. Šioje nedidelėje (17 ha) pelkėje auga net 7 rūšys gegužraibinių augalų, dar kitaip vadinamų orchidėjomis. Šilėnų pelkės svarba ir jos ryšys su klimato kaitos švelninimu yra akcentuojami gamtotvarkinių talkų metu.

Fotografija, vaizduojanti Šilėnų pelkę su gegužraibiniais augalais.

Talkos ir Gamtotvarkiniai Darbai

Aktyviai vykdomi gamtotvarkiniai darbai, siekiant išsaugoti orchidėjų augimvietes. Pavyzdžiui, vyko talka Aukštaitijos nacionaliniame parke dėl žaliosios plateivės, taip pat buvo tvarkoma Orchis ustulata augimvietė Bražuolės slėnyje. Trakų rajone buvo tvarkoma pievinio plaurečio pievelė. Spalio mėnesį organizuota Orchidėjų pelkės tvarkymo akcija netoli Šilėnų, kurios metu buvo šalinamos garšvos ir dilgėlės.

Viena iš didžiausių talkų įvyko Šilėnų pelkėje, kurioje dalyvavo apie 52 entuziastai, nepaisant prastų oro sąlygų. Ši pieva stebima nuo 2004 m., o archyviniai duomenys rodo, kad per ją ėjo senas vežimų kelias. Dabar šią vietovę užstoja tankus miškas, o buvusio kelio nebėra.

Viena gražiausių Lietuvos pelkių – Aukštumala

Miško Augalija ir Buveinių Ypatybės

Aprašomas konkretus miško fragmentas, esantis Botanikos sodo teritorijoje, netoli senojo Kairėnų dvaro kluono. Šiai buveinei būdingas labai drėgnas gruntas, kurį papildo negiliai esantys gruntiniai vandenys ir išlikęs senas griovys, skirtas vandens nutekėjimui į tvenkinį. Net ir karštą vasaros dieną kai kuriose šiaurinėje pusėje esančios pievos vietose galima sudrėkti.

Miško Medžiai ir Krūmai

Šiame miške vyrauja juodalksniai, taip pat auga baltalksniai, drebulės, beržai, kartais pasitaiko uosiai ir klevai. Tankus miškas lemia tiesius medžių kamienus. Krūmus atstovauja dygioji šunobelė, blindės, ievos ir kitos rūšys.

Žoliniai Augalai ir Jų Augavietės

Miške galima rasti daugybę žolinių augalų rūšių, kurios skiriasi priklausomai nuo apšvietimo ir augavietės. Šiauriniame pakraštyje vyrauja drėgnų vietų augalai, tokie kaip liekninis viksvameldis, gelsvalapė usnis, įvairios salierinių šeimos rūšys (krūminiai builiai, miškiniai skudučiai). Šioje vietoje taip pat auga paprastosios nendrės. Išsiskiria patvorinė vynioklė su dideliais baltais žiedais, kuri vijosi ant greta augančių augalų.

Rytiniame miško pakraštyje auga viksvos, pelkinės vingiorykštės, paprastosios raudoklės, snapučiai. Pietinio pakraščio florą daugiausia sudaro varpiniai augalai ir didžiosios dilgėlės sąžalynai. Vakariniame pakraštyje, prie tvenkinio, matomi juodalksnių kamienai ir griovys su vandeniu.

Augalų Sąrašas (Pagal Šeimas)

  • Ūksmininiai (Adoxaceae): Paprastoji garšva (Adoxa moschatellina L.)
  • Salieriniai (Apiaceae): Miškinis skudutis (Angelica sylvestris L.), Krūminis builis (Anthriscus sylvestris (L.) Hoffm.), Kvapusis gurgždis (Chaerophyllum aromaticum L.), Paprastoji garšva (Aegopodium podagraria L.)
  • Astriniai (Asteraceae): Paprastasis kietis (Artemisia vulgaris L.), Paprastoji trūkažolė (Cichorium intybus L.), Gelsvalapė usnis (Cirsium oleraceum (L.) Scop.), Paprastoji gaiva (Lapsana communis L.), Paprastasis kiaulpienis (Taraxacum officinale (L.) Weber ex F.)
  • Balzamininiai (Balsaminaceae): Nepažįstamas (Impatiens noli-tangere L.)
  • Beržiniai (Betulaceae): Juodalksnis (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.)
  • Agurkliniai (Boraginaceae): Paprastasisas (Symphytum officinale L.)
  • Bastutiniai (Brassicaceae): Pievinė kartenė (Cardamine pratensis L.), Darželinė pakalnutė (Hesperis matronalis L.)
  • Gvazduikiniai (Caryophyllaceae): Šilkažiedė gaisrena (Lychnis flos-cuculi L.), Vaistinis putoklis (Saponaria officinalis L.), Paprastoji naktižiedė (Silene vulgaris (Moench) Garcke), Paprastoji dirsuolė (Stellaria holostea L.)
  • Vijokliniai (Convolvulaceae): Vingiavija (Calystegia sepium (L.) R.Br.)
  • Viksvuoliniai (Cyperaceae): Pelkinė viksva (Carex acutiformis Ehrh.), Viksvameldis (Scirpus sylvaticus L.)
  • Asiūkliniai (Equisetaceae): Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense L.), Asiūklinis ožkabarzdis (Equisetum pratense Ehrh.)
  • Pupiniai (Fabaceae): Raudonasis dobilas (Trifolium pratense L.), Baltasis dobilas (Trifolium repens L.), Vikių (Vicia cracca L.)
  • Snaputiniai (Geraniaceae): Pelkinis snaputis (Geranium palustre L.), Pievinis snaputis (Geranium pratense L.)
  • Ilecebriniai (Illecebraceae): (Herniaria glabra L.)
  • Notreliniai (Lamiaceae): Šliaužiančioji vaisgina (Ajuga reptans L.), Šliaužiančioji tramažolė (Glechoma hederacea L.), Baltažiedė notrelė (Lamium album L.), Pelkinė kalpokė (Scutellaria galericulata L.), Miškinė notrelė (Stachys sylvatica L.)
  • Raudokliniai (Lythraceae): Paprastoji raudonoklė (Lythrum salicaria L.)
  • Alyvmediniai (Oleaceae): Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.)
  • Aguoniniai (Papaveraceae): Paprastoji kiaulpienė (Chelidonium majus L.)
  • Gyslotiniai (Plantaginaceae): Paprastoji veronika (Veronica chamaedrys L.)
  • Migliniai (Poaceae): Kvapioji gardūnytė (Anthoxanthum odoratum L.), Paprastoji šunažolė (Dactilis glomerata L.), Tikrasis eraičinas (Festuca pratensis Huds.), Gauruotoji poavižė (Helictotrichon pubescens (Huds.)Pilg), Paprastoji nendrė (Phragmites australis (Cav.) Trin. ex Steud.)
  • Raktažoliniai (Primulaceae): Paprastasis raktažolė (Lysimachia vulgaris L.)
  • Vėdriniai (Ranunculaceae): Pelkinė puriena (Caltha palustris L.), Aitrusis vėdrynas (Ranunculus acris L.), Vilnotasis vėdrynas (Ranunculus lanuginosus L.), Paprastasis vėdrynas (Ranunculus repens L.)
  • Eršketiniai (Rosaceae): Raudonoji žiognagė (Geum rivale L.), Geltonoji žiognagė (Geum urbanum L.), Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria (L.) Maxim. subsp. denudata (J. & C. Presl) Hayek), Paprastasis avietynas (Rubus idaeus L.)
  • Raudiniai (Rubiaceae): Barkūnas (Galium aparine L.)
  • Uolaskėliniai (Saxifragaceae): (Chrysosplenium alternifolium L.)
  • Bervidiniai (Scrophulariaceae): Paprastoji}(Scrophularia nodosa L.)
  • Bulviniai (Solanaceae): Paprastoji karpažolė (Solanum dulcamara L.)
  • Švendriniai (Typhaceae): Paprastasis šiurpis (Sparganium emersum L.), Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum L.), Paprastasis švendras (Typha latifolia L.)
  • Dilgėliniai (Urticaceae): Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.)

tags: #stambus #pelketu #vietu #augalas #orchis

Populiarūs įrašai: