Storlapis: Sėkmės ir grožio augalas jūsų namuose
Kas yra storlapis?
Storlapis (lot. Crassula) - taistorlapinių (Crassulaceae) šeimos augalų gentis, apimanti apie 250 rūšių. Šie augalai paplitę beveik visame pasaulyje ir gali būti tiek daugiametės ar vienametės žolės, tiek krūmai. Storlapis geba augti tiek sausumoje, tiek vandenyje, o jo stiebas yra gausiai šakotas ir mėsingas. Lapai priešiniai, bekočiai, o žiedai dažniausiai susitelkę į kekes ar šluoteles ūglių viršūnėse. Taurėlapiai apačioje suaugę, o vainiklapiai gali būti įvairių spalvų: balti, rausvi, žalsvi, retai raudoni. Vaisius - lapavaisis.
Daugelis storlapių rūšių yra vertinamos dėl savo dekoratyvumo. Tarp populiariausių auginamų rūšių yra tikrasis storlapis (Crassula ovata), medėjantis storlapis (Crassula arborescens), piramidinis storlapis (Crassula pyramidalis). Retesnės, bet taip pat auginamos rūšys yra kampuotasis storlapis (Crassula deceptor), lenktasis storlapis (Crassula columnaris) ir pataisinis storlapis (Crassula muscosa).
Tikrasis storlapis (Crassula ovata), dažnai vadinamas laimės medžiu, pinigų medžiu ar nefrito augalu, yra vienas populiariausių ir atpažįstamiausių sukulentų pasaulyje. Jo kilmė siekia Pietų Afriką, kur jis auga sausringuose regionuose, prisitaikęs kaupti vandenį savo storuose, mėsingose lapuose. Šis augalas yra ne tik estetiškas, bet ir turi kultūrinę reikšmę. Feng Shui filosofijoje storlapis laikomas sėkmės ir klestėjimo simboliu, pritraukiančiu turtus į namus ar biurą, todėl jis dažnai dovanojamas kaip geros kloties linkėjimas.
Storalapių šeima ir rūšys
Storlapiniai (Crassulaceae) - tai magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima, kuriai priklauso daugiamečiai, rečiau vienamečiai žoliniai augalai su mėsingais, sultingais lapais. Šeimoje yra 33 gentys ir apie 1400 rūšių, paplitusių visame Žemės rutulyje.
Storlapių gentis (Crassula), priklausanti Crassulaceae šeimai, yra viena iš trijų didžiausių sukulentų grupių, turinti virš 300 rūšių. Storlapius žavi ne žiedų grožis, kurie, nors ir kvapnūs, būna smulkūs, susitelkę į tankius žiedynus ir dekoratyvūs tik žydėjimo metu, bet savo stiebų ir lapų spalvomis bei formomis. Tai sausringų vietų augalai, kaupiantys vandens atsargas lapuose.
Storlapiai auga Pietų Afrikoje (net trys ketvirtadaliai), Madagaskare, Tasmanijoje, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje. Jie žinomi jau 300 metų ir Europą pasiekė vadinamojo Kapo periodo metu (XVIII a. pab. - XIX a. pr.), kada didžioji dalis egzotinių augalų atkeliaudavo iš Pietų Afrikos Respublikos Kapo provincijos.
Dauguma rūšių yra žemaūgės ir labai įvairios išvaizdos. Tai gali būti medeliai (Crassula arborescens ir ypač Crassula ovata), krūmai (Crassula lactea), vienmetės ar daugiametės žolės (Crassula vaginata, Crassula alba). Kai kurios rūšys, kaip Crassula orbicularis, Crassula capitella ar Crassula montana, sudaro dalinai spiralines ar kvadratines rozetes. Labai tankiai suaugę lapeliai apsaugo augalą nuo drėgmės išgaravimo - tokius lapelius turi dauguma rūšių (Crassula pyramidalis ir Crassula deceptor). Drėgmę taip pat saugo lapelių paviršius, kuris būna švelniai plaukuotas kaip aksomas arba vaškinis.
Storalapių priežiūra
Dirvožemis
Renkantis žemę storalapiui, svarbu atminti, kad jam visiškai netinka paprastas sodo dirvožemis. Jis neretai būna užkrėstas kenkėjais, o tai gali lemti augalo ligas ar net žūtį. Dažniausiai pasirenkamas sukulentiniams augalams skirtas specialus mišinys. Jei naudosite universalų kambariniams augalams pritaikytą gruntą, vertėtų į jį įmaišyti šiek tiek smėlio. Pasirūpinkite, kad gruntas būtų pakankamai laidus: jei jame kaupsis vanduo, gali pradėti pūti augalo šaknys. Storalapiams tinka kaktusų ir sukulentų žemės mišiniai. Geriausiai tinka gerai drenuojantis dirvožemis, kad būtų išvengta vandens užsilaikymo ir šaknų puvinio. Rekomenduojamas specialus sukulentų ir kaktusų substratas, praturtintas smėliu ar perlitu, arba durpių, smėlio, perlito mišinys.
Apšvietimas
Storalapiai geriausiai veši šviesoje, tačiau jie taip pat toleruoja ir tamsą. Šios kambarinės gėlės gali būti auginamos ir ant pietinės palangės, nes jos visiškai nebijo tiesioginių saulės spindulių. Storalapiui reikia ryškios, netiesioginės šviesos, kad išlaikytų kompaktišką formą ir ryškų lapų apvadą. Tiesioginiai ryto saulės spinduliai yra naudingi, tačiau vidurdienio saulė gali nudeginti lapus. Nepakankama šviesa lemia ištįsusius stiebus ir blyškesnius lapus. Vasaros metu laimės medis gali būti auginamas balkone, terasoje ar net lauke. Svarbiausia - pasirūpinti, kad lietaus vanduo galėtų greitai nutekėti, nes priešingu atveju tai gali lemti augalo šaknų puvimą.
Laistymas
Laistyti laimės medį vertėtų saikingai: dirvožemis neturėtų būti pernelyg drėgnas. Šį kambarinį augalą geriausia laistyti tada, kai jo žemė visiškai išdžiūsta. Jei tą darysite pernelyg dažnai, tai gali lemti augalo ligas. Storlapis kur kas geriau toleruoja vandens trūkumą nei jo perteklių! Visada geriau palaistyti per mažai nei per daug. Sukulentai gali ištverti sausrą, bet ne perlaistymą. Laistykite tik tada, kai dirvožemis visiškai išdžiūsta. Perlaistymas yra dažniausia storlapio žūties priežastį, nes tai sukelia šaknų puvinį. Žiemą laistymą sumažinkite iki minimumo. Dažnai rekomenduojama vazonėlį su storalapiu keletui valandų įstatyti į lėkštelę su vandeniu ir augalo šaknys pasiims reikiamą jo kiekį. Kitą kartą laistykite tada, kai žemė vazone visiškai išdžiūsta. Jei dirva paviršiuje sausa, dar nereiškia, kad ir apačioje ji išdžiūvusi. Juk per paviršinį sluoksnį nesimato, ar dirvožemis visiškai išdžiūvęs. Per šį laikotarpį mažų augalų geriau visiškai nelaistyti, o suaugusius galima 2-3 kartus trumpam įstatyti į indą su vandeniu.
Oro temperatūra
Storlapis nėra labai reiklus oro temperatūrai, tačiau jis tikrai mėgsta šilumą. Idealu, jei šiltuoju metų laiku palaikoma ne mažesnė nei 18 laipsnių temperatūra, o žiemą oro temperatūra gali būti žemesnė - maždaug 12-15 laipsnių. Optimali temperatūra yra 18-24°C. Žiemą storalapis pereina į ramybės periodą. Sumažinkite laistymą iki minimumo, užtikrinkite vėsesnę temperatūrą (apie 10-13°C, jei įmanoma) ir pakankamai šviesos. Venkite skersvėjų.
Tręšimas
Storalapį galima tręšti kompleksinėmis kambarinių augalų arba specialiomis sukulentų trąšomis. Šiltuoju metų laiku trąšas rekomenduojama naudoti kas dvi savaites, o lapkričio-kovo mėnesiais augalo geriau netręšti. Tręškite taupiai, tik aktyvaus augimo sezono metu (pavasarį ir vasarą). Naudokite subalansuotas, skystas trąšas, skirtas sukulentams ir kaktusams, praskiestas iki pusės rekomenduojamos normos. Žiemą netręškite.
Persodinimas
Jaunus storalapius rekomenduojama persodinti kasmet, o suaugusius - kas 2-3 metus. Pasirinkite tokį vazonėlį, kurio skersmuo yra keliais centimetrais didesnis nei ankstesnis, o į jo dugną įberkite keramzito arba smulkintų raudonų plytų. Ant šio sluoksnio užberkite šiek tiek dirvožemio, ir tuomet sodinkite augalą (prieš tai rekomenduojama apžiūrėti storalapio šaknis, ir prireikus pašalinti pažeistas jų dalis). Užberkite žemių, šiek tiek sutankinkite, palaistykite ir savaitę laikykite tamsoje. Karts nuo karto apipurkškite augalo lapus. Praėjus savaitei storalapį pastatykite į jo įprastą vietą.
Storalapius persodinkite kas 2-3 metus, arba kai augalas išauga savo vazoną. Geriausia tai daryti pavasarį, parinkus tik šiek tiek didesnį vazoną. Būkite atsargūs, kad nepažeistumėte šaknų. Tikima, kad persodinant laimės medį naudinga į vazoną įdėti monetą, nes tai padės į namus pritraukti turtus.
Sodinimo mėnesiai: Kovo, Balandžio, Gegužės, Birželio. Persodinimo mėnesiai: Kovo, Balandžio, Gegužės, Birželio. Pasirinkite stabilų vazoną (geriau molinį, nes jis sunkesnis ir laidesnis orui) su didelėmis drenažo skylėmis. Naudokite tik kaktusams ir sukulentams skirtą substratą. Storlapiai mėgsta būti šiek tiek suspausti vazone, todėl persodinti reikia retai. Pasirinkite vazoną, kuris yra tik 2-4 cm didesnis skersmeniu už senąjį.
Storalapių dauginimas
Laimės medis gali būti dauginamas įvairiais būdais: sėklomis, lapų auginiais arba šakelių ūgliukais. Svarbu paminėti tai, kad sėklomis šis kambarinis augalas dauginamas labai retai, nes su nedideliais sėjinukais dažniausiai būna pernelyg daug vargo. Kas kita, jei storlapis dauginamas lapų auginiais ar ūgliais: tereikia nuskinti lapą ar ūglį, įsmeigti į drėgnoką smėlio ir žemių mišinį.
Storlapis lengvai dauginasi lapų ar stiebo auginiais. Tiesiog nupjaukite sveiką lapą ar stiebo dalį, leiskite pjūvio vietai kelias dienas apdžiūti (sudaryti kaliausą), tada pasodinkite į drėgną sukulentų žemę. Šaknys ir nauji ūgliai pasirodys per kelias savaites.
Stiebo auginiais: nupjaukite 5-10 cm ilgio šakelę. Leiskite pjūvio vietai apdžiūti 2-3 dienas. Tada įsmeikite į sausą kaktusų substratą. Pradėkite saikingai laistyti tik po 2-3 savaičių, kai pradės formuotis šaknys.
Lapo auginiais: nulaužkite sveiką lapą. Padėkite jį ant substrato paviršiaus.
Storalapio dauginimas yra gana paprastas: tai galima daryti atskiriant ūglius arba lapelius ir juos įšaknijant. Galima įšaknyti net ir nukritusius lapus, todėl keblumų tikrai neturėtų kilti. Šis augalas nemėgsta dažnų persodinimų, todėl jų įšaknijimui geriausia rinktis ne mažesnius nei 10-15 cm skersmens vazonus.
Storalapių ligos ir kenkėjai
Kaip jau minėta anksčiau, laimės medis yra labai jautrus perlaistymui: jei taip nutiktų, gali pradėti pūti ne tik šaknys, bet ir visas augalas. Nors tokioje situacijoje galima nuskinti ir padauginti šoninius ūglius arba nupjauti visą augalą iki sveikos vietos, tačiau pažeisto augalo dalys ne visada sėkmingai prigyja.
Pagrindinė ir beveik vienintelė liga - šaknų ir stiebo puvinys, atsirandantis dėl perlaistymo. Jei stiebas prie pagrindo suminkštėjo - augalo išgelbėti greičiausiai nepavyks.
Taip pat storalapiui gali pakenkti ir įvairūs kenkėjai - laimės medį dažniausiai užpuola paprastieji arba miltuotieji skydamariai, kurie siurbia augalo sultis ir jį silpnina. Jei storalapio lapai yra ganėtinai dideli, juos galima nuplauti muiluotu vandeniu, tačiau tai ne visada padeda. Šių kenkėjų naikinimui taip pat gali būti pasitelkiami ir įvairūs cheminiai preparatai.
Kartais gali užpulti miltuotieji skydamariai (atrodo kaip balti vatos gumulėliai lapų pažastyse) ar skydamariai. Juos galima nuvalyti spiritu suvilgytu vatos diskeliu arba purkšti insekticidais.
Dažnos problemos ir sprendimai
- Lapų kritimas: Lapai gelsta, minkštėja ir krenta nuo augalo. Dažniausiai dėl perlaistymo. Leiskite dirvožemiui visiškai išdžiūti tarp laistymų. Patikrinkite šaknis dėl puvinio.
- Ištįsę, blyškūs stiebai: Stiebai ir lapai ištįsta, tampa ploni, praranda spalvą. Nepakankama šviesa. Perkelkite augalą į šviesesnę vietą. Galima nugenėti ištįsusias dalis, kad paskatintumėte kompaktiškesnį augimą.
- Lapų dėmės ar nudegimai: Ant lapų atsiranda rudos, sausos dėmės. Tiesioginė, intensyvi saulė. Perkelkite augalą į vietą, kurioje saulė yra netiesioginė arba filtruota, ypač vidurdienį.
- Miltuotieji skydamariai: Ant lapų ir stiebų atsiranda maži, balti, pūkuoti vabzdžiai, panašūs į vatos gumuliukus. Nuvalykite vabzdžius vatos tamponėliu, suvilgytu medicininiu spiritu. Stipriau pažeistus augalus purkškite insekticidiniu muilu.
- Susiraukšlėję, džiūstantys lapai: Lapai atrodo susiraukšlėję, nuvytę, praranda storumą. Paprastai tai yra per mažo laistymo požymis. Augalas kaupia vandenį lapuose, tad kai jo trūksta, lapai ima raukšlėtis. Gausiai palaistykite (jei žemė visiškai sausa) ir per kelias dienas lapai turėtų atgauti stangrumą.
- Kodėl lapai raukšlėjasi ir minkštėja? Tai dažniausiai yra ženklas, kad augalui trūksta vandens. Gausiai palaistykite (jei žemė visiškai sausa) ir per kelias dienas lapai turėtų atgauti stangrumą.
- Kodėl augalas ištįsta, o lapai smulkėja? Akivaizdus šviesos trūkumo požymis. Būtina perkelti į šviesesnę vietą.
- Raudoni lapų kraštai, ką daryti? Tai normali ir pageidaujama reakcija į didelį šviesos kiekį.
Storalapio formavimas
Svarbu žinoti, kad šį kambarinį augalą ne tik galima, bet ir reikia apkirpti. Tai ne tik suteikia dekoratyvesnę išvaizdą, bet taip pat skatina augimą, todėl kiekvieną pavasarį vertėtų imtis šio darbo (atminkite, kad apkarpyto augalo negalima iš karto persodinti).
Genėjimo instrukcija:
- Pirmiausia dezinfekuokite žirkles ir užsimaukite pirštines.
- Suraskite dvi šakas, kurios nuo kamieno sudaro „V“ raidės formą.
- Virš „V“ formos šakų nukirpkite 1-3 šakeles (tą geriausia daryti 45 laipsnių kampu).
- Pašalinkite šakeles storalapio viršuje ir šonuose.
- Jei augalas turi pažeistų lapų, juos taip pat nukirpkite.
Atminkite: formuojant storalapį vertėtų nukirpti ne daugiau nei pusę augalo šakelių.
Genėjimas padeda palaikyti kompaktišką formą, skatina šakojimąsi ir gali būti atliekamas siekiant suformuoti medelio išvaizdą. Pašalinkite pažeistus, ligotus ar ištįsusius stiebus. Genėti galima bet kuriuo metų laiku, tačiau aktyvaus augimo metu augalas atsigaus greičiau. Geriausia genėti pavasarį (gegužė).
Storalapis ir Feng Shui
Ar storalapis tikrai gali pritraukti sėkmę? Jei tikėsite, kad storalapis jums atneš laimę ir turtus, būtinai taip ir nutiks. Feng Shui aprašoma, kad storalapį geriausia laikyti pietrytinėje namų dalyje, nes tai gali lemti finansinį klestėjimą. Taip pat nereikėtų pamiršti tinkamai rūpintis šiuo augalu: jei augalo lapai pradėtų kristi, teigiama, kad tai gali atnešti nuostolių. Juk neverta rizikuoti, tiesa?
Tikima, kad storalapis sugeria žmonių emocijas ir net gali atspindėti jų savijautą. Jei susirgtumėte, netrukus galite pastebėti, kad storalapio būklė tapo prastesnė, o jums pasveikus augalas ir vėl džiugins savo grožiu. Sunku pasakyti, ar tai tiesa, tačiau augalas tikrai jausis kur kas geriau, jei jam skirsite šiek tiek savo laiko. Patartina karts nuo karto nuo augalo lapų nuvalyti dulkes bei nupurkšti šiltu vandeniu.
Storalapio panaudojimo būdai liaudies medicinoje
Laimės medis džiugina ne tik grožiu, bet taip pat įvairiomis naudingomis savybėmis. Teigiama, kad šio augalo savybės niekuo nenusileidžia mūsų taip vertinamam alijošiui!
- Kova su artritu: jei kenčiate artrito ar podagrinius skausmus, išspauskite šiek tiek storalapio sulčių, ir jomis patepkite skaudamas vietas (tai geriausia atlikti prieš miegą).
- Lūpų pūslelinės gydymas: išspauskite kelių laimės medžio lapelių sultis, ir jomis tepkite lūpų pūslelinės pažeistą vietą. Šią procedūrą rekomenduojama kartoti kas 30 minučių.
- Gerklės skausmo gydymas: išspauskite 10 storalapio lapelių sultis, ir sumaišykite jas su 200 ml vandens. Gautu mišiniu rekomenduojama skalauti gerklę 3-5 kartus per dieną.
- Nudegimų, sumušimų ir patempimų gydymas: išspauskite 3-4 laimės medžio lapelių sultis, pridėkite prie pažeistos vietos, ir apriškite tvarsčiu (jį reikėtų pakeisti kas 3-4 valandas).
- Įaugusio nago gydymas: jei pajusite, kad dėl įaugusio nago prasidėjo uždegimas, ant skaudamos vietos pridėkite ką tik nuskintą laimės medžio lapelį, ir pritvirtinkite pleistru. Kai lapelis sudžiūna, jį pakeiskite nauju.
- Vabzdžių įkandimų švelninimas: įgeltas vietas patepkite išspaustomis laimės medžio lapelių sultimis (tai padės sumažinti tinimą ir niežulį).
- Raumenų skausmo mažinimas: du trečdalius 500 ml stiklainio užpildykite laimės medžio lapais ir žaliomis šio augalo šakelėmis. Įpilkite degtinės iki pat stiklainio viršaus, palikite 30 dienų stovėti (tam rinkitės tamsią vietą). Stiklainį kasdien sujudinkite, o praėjus 30 dienų - nukoškite.
Toksiškumas
Storlapis yra švelniai nuodingas. Nurijus gali sukelti virškinimo sutrikimus naminiams gyvūnams ir žmonėms. Nors jis nėra itin pavojingas, vis dėlto reikėtų saugoti vaikus ir naminius gyvūnus nuo augalo suvalgymo.
tags: #storalapiu #seimos #augalas