Surfinija ir skeltažiedis: įvairiapusiškas augalų pasaulis

Artėjant balkonų puošimo sezonui, vis dažniau dairomės naujų augalų. Nors kai kam petunijos gali pasirodyti pabodusi seniena, verta stabtelėti prie šių gėlių. Selekcininkai nuolat dirba, o pažangūs ūkiai kasmet pasiūlo naujų veislių, pasižyminčių neįprastomis spalvomis, atsparumu ligoms ir ilgu žydėjimu.

Surfinijos ir petunijos: panašumai ir skirtumai

Balkonų loveliuose ir krepšeliuose dažniausiai auginamos svyrančios petunijos. Dažnai jos klaidingai vadinamos surfinijomis. Iš tiesų, surfinijos - tai tik viena iš svyrančių petunijų veislių serijų, sukurta Japonijos kompanijos. Tačiau gėlės pasaulyje taip išpopuliarėjo, kad paprastesnis surfinijų pavadinimas prigijo.

Nors surfinija ir svyranti petunija yra labai panašios, tarp jų yra ir skirtumų. Surfinijos gali svirti nuo 50 cm iki 1,5 metro, o esant geroms sąlygoms gali pasiekti net 2 metrus. Surfinijų lapai yra blizgūs ir slidūs. Tuo tarpu svyrančios petunijos svyra iki 30-40 cm, o jų lapai yra pūkuoti ir be blizgesio. Tarp surfinijos ir petunijos žiedų skirtumo nėra - augalų žiedai yra identiški. Šių augalų žiedai gali būti smulkiažiedžiai, vidutinio dydžio, stambiažiedžiai ir pilnaviduriai.

Calibrachoa: dar viena mįslė

Calibrachoa - dar viena augalų rūšis, dažnai vadinama smulkiažiede petunija arba smulkiažiede surfinija. Botanikai ilgą laiką ginčijosi dėl kai kurių petunijų ir Calibrachoa rūšių priskyrimo vienai ar kitai genčiai. Pavyzdžiui, C. procumbens buvo kilnojama iš vienos genties į kitą, o nuo 1825 iki 1990 metų turėjo net du pavadinimus ir vienu metu priklausė dviem gentims. Mokslininkai, skaičiuodami chromosomas (petunijos jų turi 14, o Calibrachoa - 18), skleidė sumaištį tarp gėlininkų. 1992 metais brazilų atliktas tyrimas parodė, kad 6 rūšys priklauso Petunia genčiai, 15 - Calibrachoa, o 12 - kol kas petunijoms, bet ateityje gali būti priskirtos kitai genčiai.

Calibrachoa išoriškai panaši į petuniją, tačiau turi esminių skirtumų. Calibrachoa stiebai, priešingai nei petunijų, labiau sumedėja, stipriau šakojasi ir neišaugina tokių ilgų kasų kaip svyrančios surfinijos. Lapai daug smulkesni (ilgis 3-4 cm, plotis 1 cm), lancetiški. Visos žaliosios dalys padengtos retais tvirtais plaukeliais. Žiedai panašūs į petunijų, bet kur kas smulkesni, apie 3 cm skersmens, su lygiais kraštais.

Gamta Calibrachoa apdovanojo violetine spalva, tačiau įsikišus žmogui atsirado veislių baltais, įvairių atspalvių raudonais, rožiniais, geltonais ir rusvais žiedais. Daugeliui veislių būdinga ryški tamsesnė centrinė žiedlapio gysla. Sėklų populiariųjų veislių Calibrachoa nesubrandina, tad pasidauginti įmanoma tik vegetatyviniu būdu.

Calibrachoa priežiūra

Calibrachoa gausiau žydi, yra atsparesnė sausroms, lietums ir vėjams. Priežiūra beveik nesiskiria nuo petunijų:

• Prieš sodinant į indus patariama šiek tiek patrumpinti ūglius - augalai geriau šakosis.
• Dirva ruošiama puri, derlinga. Įterpiama perlito arba vandenį absorbuojančių granulių.
• Calibrachoa ir petunijos nepakenčia užmirkusios dirvos - drėgmė gali sukelti šaknų puvinį.
• Prieš sodinant į indus būtina įberti drenažinių medžiagų, o laistyti tik pradžiūvus viršutiniam žemės sluoksniui.
• Jei pradeda gelsti lapai, galimos dvi priežastys - netinkamas dirvos rūgštingumas arba trūksta trąšų. Geriausiai tinka vandenyje tirpios trąšos (N : P : K - 20 : 10 : 20).
• Augalai gerai pakenčia karpymą, tad jeigu nepatinka ne vietoje augantis ūglis arba šakos ištįso, naudokite žirkles. Tai paskatins krūmų šakojimąsi ir jie netrukus taps dekoratyvesni.
• Vieta - saulėta.

Skeltažiedis: "vargšų orchidėja"

Ar galima pralenkti orchidėjas jų grožiu, bet išvengti sudėtingos priežiūros? Skeltažiedis (lot. Schizanthus) - būtent tokia gėlė. Šis vienmetis, kartais daugiametis augalas, žavintis margais, drugelių sparnus primenančiais vamzdiškais žiedais, gausiai ir ilgai žydi. Dėl savo žiedų puošnumo ir panašumo į orchidėjas, skeltažiedis dar vadinamas „drugelio gėle“ (angl. Butterfly flower) arba „vargšų orchidėja“ (angl. Poor man’s orchid).

Skeltažiedis gali užaugti iki 50-60 cm (kompaktinės veislės - iki 40-45 cm). Jo lapai - šviesiai žali, smulkiai skaldyti, primenantys paparčio lapus, išaugantys iki 12 cm ilgio. Skeltažiedis yra kilęs iš Čilės ir Argentinos kalnų regionų, kur natūraliai auga vėsesnio klimato zonose, uolų plyšiuose ir prastose dirvose. Į Europą skeltažiedis buvo atvežtas XIX a. pr. Būtent Anglijoje buvo išvesta dauguma šiandien žinomų hibridų, tarp jų ir vienas populiariausių - Schizanthus × wisetonensis, kuris iki šiol plačiai auginamas soduose.

Iš viso priskaičiuojama apie 12 rūšių. Populiariausios veislės:

• Schizanthus pinnatus - „vargšų orchidėja“, gausiai žydintis, 40-50 cm aukščio.
• Schizanthus grahamii - aukštesnė rūšis, žydi violetiniais ar rožiniais žiedais.
• Schizanthus × wisetonensis - vienas populiariausių hibridų, sukurtas Anglijoje, labai gausiai ir ilgai žydi.
• Schizanthus alpestris, S. retusus - rečiau sutinkamos, dažniau auginamos kolekcionierių.
• Kitos populiarios veislės: „Angel Wings“, „Hit Parade“, „Dr. Schizanthus“.

Skeltažiedžio auginimas ir priežiūra

Skeltažiedžio sėklas į lauką galima sėti tik pasibaigus šalnų pavojui (gegužės pab.-birželio pr.). Sėkite tiesiai į dirvą 3 mm gylyje, palikdami 30 cm tarpus tarp augalų. Sėklas galima sėti ir patalpoje likus 6 savaitėms iki prognozuojamų paskutinių šalnų, naudojant daigyklas ar durpinius vazonėlius.

Dirva: purioje, gerai drenuotoje ir organinėmis medžiagomis praturtintoje žemėje (rekomenduojamas pH 6-7). Svarbu vengti užmirkimo. Prieš sodinimą į dirvą verta įmaišyti komposto ar perpuvusio mėšlo.

Vieta ir šviesa: saulėta vieta, kurioje augalas gauna bent kelias valandas tiesioginės šviesos. Karštomis dienomis pravartu užtikrinti dalinį pavėsį nuo intensyvios popietinės saulės.

Laistymas: būtina reguliari drėgmė, bet dirva neturi būti permirkusi. Perlaistymas gali skatinti ligų plitimą, o sausra - greitą žiedų kritimą. Vazonuose augančius augalus laistyti reikėtų dažniau.

Tręšimas: žydėjimo metu tręšti kas 10-14 dienų, naudojant skystas trąšas, skirtas žydintiems augalams. Ypač svarbūs fosforas ir kalis.

Temperatūra: geriausiai auga esant 15-20 °C. Karštos vasaros metu žydėjimas greitai baigiasi.

Genėjimas ir formavimas: jauniems augalams rekomenduojama nugnybti viršūnes - tai paskatina šoninių ūglių augimą. Nužydėjusių žiedų šalinimas prailgina žydėjimo laikotarpį. Aukštesnes veisles verta paremti kuoliukais.

Skeltažiedis puikiai auga ir klesti tiek vazonuose, tiek balkonų loveliuose ar terasų vazonuose. Jam rekomenduojamas ne mažesnis nei 10 l tūrio vazonas. Substratas turėtų būti lengvas, purus, derlingas, gerai sulaikantis drėgmę, bet neužmirkstantis. Galima naudoti universalią gėlių žemę, sumaišytą su perlitu ar smėliu.

Dažnos skeltažiedžio ir petunijų ligos bei kenkėjai

Nors skeltažiedis ir petunijos yra gana atsparūs, jie gali susidurti su tam tikromis ligomis ir kenkėjais:

• Amarai: smulkūs (2-4 mm ilgio) sultis siurbiantys vabzdžiai, telkiasi ant jaunų ūglių arba lapų apatinėje pusėje. Gali sukelti lapų vytimą ar spalvos pakitimą.
• Pilkasis puvinys: grybelinė liga, dėl kurios žiedai apauga pelėsiu, o vaisiai pradeda pūti. Labiausiai plinta vėsiu ir drėgnu oru.
• Tripsai: juodi, rusvi ar balti skraidantys vabzdžiai (<1,5 mm), kurių lervos siurbia sultis iš lapų ir žiedlapių audinių. Gali pernešti ligų sukėlėjus.
• Baltasparniai: sultis siurbiantys vabzdžiai, giminingi amarams. Dažniausiai aptinkami didelėmis kolonijomis lapų apačioje. Pažeisti augalai gali turėti pageltusius lapus, vysti.

Baltasparnius galima pašalinti nuplaunant vandeniu arba purškiant žalio muilo tirpalu. Svarbu laiku pastebėti pirmuosius ligos ar kenkėjų požymius ir imtis atitinkamų priemonių.

Našlaitės: nereiklios grožio puoselėtojos

Našlaitė (lot. Viola) - tai nereiklus augalas, kurį dažnai puošia miesto gėlynai, auga vazonuose prie pastatų, naudojamas kapų apželdinimui. Šiuo metu yra daugiau nei 500 našlaičių rūšių, išvesta daug hibridų ir įvairiausių veislių. Priklausomai nuo veislės, našlaičių žiedai būna vienspalviai arba trijų spalvų.

Našlaičių rūšys

• Darželinė našlaitė: viena populiariausių veislių. Žydi anksti pavasarį ir vasaros pradžioje, taip pat rudenį. Pasiekia 3-7 cm skersmens žiedus.
• Raguotosios našlaitės: auginamos kaip daugiametis augalas, žydi nuo gegužės iki spalio vidurio. Stiebai kyla į viršų, lapai - kiaušinio formos. Žiedai būna baltos, geltonos, mėlynos spalvos.
• Kvapiosios našlaitės: daugiametis augalas, žydi balandžio pabaigoje - gegužės mėnesį apie 15-20 dienų. Rudenį pražysta pakartotinai. Užauga iki 10 cm aukščio.

Našlaitės dauginasi šakniastiebiais arba sėklomis. Sėklos sodinamos į daigyklas ir vazonus sausio-kovo mėnesiais, o gegužės mėnesį daigai išsodinami į atvirą gruntą. Sėklos į atvirą gruntą sėjamos birželio-liepos mėnesį.

Owakudani juodi kiaušiniai: legenda ir realybė

Owakudani, dar žinomas kaip „Didysis verdantis slėnis“, yra aktyvus geizerių slėnis Japonijoje. Šioje teritorijoje verdančių geizerių ir sieros garų apimtose karštose versmėse verdami paprasti vištų kiaušiniai, kurie dėl sieros reakcijos su lukštais įgauna specifinį juodą atspalvį. Pasak legendos, kiekvienas suvalgytas juodas kiaušinis gali prailginti žmogaus gyvenimą 7 metais. Šie kiaušiniai parduodami visame Hakone mieste po 500 jenų (apie 3,78 EUR) už penkių kiaušinių krepšelį.

tags: #surfinija #juodi #kiausiniai

Populiarūs įrašai:

• Dirvinio asiuklio naikinimo strategijos
• Traktorių ir jų dalių skelbimai
• Augalų vystymasis ir žemės dirbimas
• Daugiau apie kompostavimo aikštelę Kazlų Rūdoje
• Augalų ligų atpažinimas