Sutartys dėl bendros tvoros ir gyvatvorių prie sklypo ribos
Nesutarimai tarp kaimynų dažnai prasideda nuo klausimų dėl tvoros teisėtumo. Dažniausiai tokie ginčai kyla dėl nesudaryto rašytinio sutikimo statant tvorą ant kaimyninio žemės sklypo ribos. Klasikinė situacija: statant tvorą gaunamas tik žodinis kaimyno patvirtinimas, bet vėliau, pasikeitus santykiams, imama reikalauti pateikti rašytinį sutikimą arba tvorą nugriauti.
Kaip išvengti ginčų dėl tvorų?
Kad tvora nekeltų rūpesčių, o tarnautų pagal paskirtį ir žmogui leistų savo valdose jaustis saugiai, reikia pasirūpinti, kad ji atitiktų visus keliamus techninius reikalavimus ir būtų teisėta. Teisės aktuose yra įvardinti atvejai, kada reikalingas besiribojančio sklypo savininko sutikimas. Pavyzdžiui, besiribojančių sklypų savininkų sutikimai reikalingi ir arčiau kaip 1 metro atstumu iki kaimyninio žemės sklypo ribos želdinant gyvatvorę.
Svarbu žinoti: žodiniai sutikimai teisinės galios neturi, juos turi pasirašyti abi šalys. Rašytinio sutikimo forma gali būti laisva, tačiau, norint išvengti galimų ginčų ateityje, vertėtų aiškiai identifikuoti:
- Statomos tvoros lokaciją ir atstumą iki sklypo ribos;
- Tvoros aukštį;
- Tvoros akytumą;
- Pateikti būsimos tvoros eskizą, jeigu yra galimybė.
Labai svarbu išsiaiškinti, ar kaimynas, kurio sutikimas reikalingas, tikrai yra to turto - sodybos, namo - savininkas, mat neretai pasitaiko, kad pagal vidinius susitarimus gyvenama tėvų ar kitiems asmenims priklausančiose sodybose. Tokiais atvejais bus reikalingas ne faktinio valdytojo, o asmens, kurio vardu turtas yra registruotas, sutikimas. Tuomet kaimynui pardavus turtą ar kažkam perleidus, ir toliau galiotų jo, kaip buvusio savininko, duotas sutikimas tverti tvorą.
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas?
Vien tik kaimyninio žemės sklypo sutikimo nepakanka tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, statant 1-2 metrų tvorą kultūros paveldo teritorijoje, jos zonoje, magistralinio dujotiekio vietovėje, taip pat statant aukštesnę kaip 2 metrų tvorą miesto ribose. Tokiais atvejais būtina išsiimti statybą leidžiantį dokumentą.
Taip pat yra specifiniai atvejai, susiję su tvoros tipu:
- Jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc.
- Jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
- Jeigu tvora su cokoliu kliudo paviršiniam vandeniui nuo kaimyno žemės sklypo laisvai nutekėti.
- Kai tvora statoma ant atraminės sienelės (cokolinės dalies), ir atraminės sienelės aukštis didesnis už horizontalų atstumą iki sklypų ribos.
Svarbu pažymėti, kad statyti akliną tvorą galima be raštiško kaimyno sutikimo, jei ji statoma didesniu nei 1 metro atstumu nuo sklypo ribos.
Taisyklės, reglamentuojančios želdinių sodinimą prie sklypo ribos
Egzistuoja Aplinkos ministerijos patvirtintos taisyklės, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip želdiniai gali būti sodinami. Taisyklės „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo“ numato minimalius atstumus nuo sklypo ribos.
Pagrindinės rekomendacijos želdinių sodinimui:
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 metrai, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 metrus nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 metrus.
- Galintys užaugti nuo 2 iki 3 metrų aukščio arba formuojami iki 3 metrų aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 metrus.
- Galintys užaugti arba formuojami iki 2 metrų aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 metrą nuo kaimyninio sklypo ribos.
- Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 metrų aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 metrą.
- Formuojamą iki 1,3 metro aukščio gyvatvorę iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 metrą nuo kaimyninio sklypo ribos.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už šių taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Sprendžiant ginčus dėl želdinių
Tiek Kauno miesto, tiek ir rajono savivaldybių atstovai minėjo, kad gana dažnai tenka spręsti gyventojų ginčus dėl pernelyg arti sklypo ribos augančių medžių. Tokios situacijos neretai baigiasi įspėjimu bei įpareigojimu perkelti augalus taip, kaip tai numato taisyklės, arba administracinių nusižengimų protokolų surašymu. Kai kuriais atvejais ginčai persikelia į teismus, o pralaimėjusiai pusei tenka ne tik įvykdyti reikalavimus, bet ir kompensuoti kitos ginčo šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kauno rajono savivaldybės atstovų teigimu, pernai užfiksuota 10 pažeidimų, šiais metais - 3. Pažeidimų protokolai nebuvo niekam surašyti, per arti kaimyninio sklypų ribos medžius bei krūmus sodinusiems gyventojams skirtos žodinės pastabos bei įpareigojimai pašalinti pažeidimus. Visi šie įpareigojimai buvo įvykdyti.
Notariškai patvirtinti susitarimai - optimaliausias kelias
Norint ateityje išvengti ne pačių maloniausių įrodinėjimų teisme, optimaliausias kelias - pasirūpinti, jog susitarimas su kaimynu būtų patvirtintas notariškai. Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis pabrėžia, kad bet koks notariškai patvirtintas dokumentas visuomet turi didesnę įrodomąją galią, ypač jei ginčas persikelia į teismą.
Tvirtinant susitarimą pas notarą, pastarasis patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu. Notaras pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.
Sutikimo konkretumas, o tiksliau - jo apimtis, būtina norint ateityje išvengti nesusipratimų, kuomet kaimynas nusprendžia pakeisti savo planus. Pasak M. Stračkaičio, praktikoje pasitaikė atvejų, kai kaimyninio sklypo savininkas, žadėjęs statyti pavėsinę, gavęs bendro pobūdžio sutikimą, pastatė didesnį statinį. Todėl notariškai patvirtintas sutikimas neleis laikui bėgant vieniems kaimynams „pamiršti“ to, kas jiems buvo leista, kitiems - to, ką jie leido.
Sklypo savininko sutikimo tvirtinimo notaro atlyginimas yra 5,79 Eur. Klientas notarui taip pat turi kompensuoti išlaidas, susijusias su paieškomis valstybės registruose ir dokumento parengimu.
Gyvatvorės ant sklypo ribos
Gyvatvorės gali būti sodo viduje, kaip sodo apželdinimo dalis, tačiau dažnai gyvatvorės statomos ant sklypo ribos tarp jų ir kaimynų. Tokiu atveju gyvatvorė dažnai atlieka riboženklio funkciją.
Jei gyvatvorė yra jūsų kaimyno sklypo viduje ir nėra riba tarp jūsų ir kaimyno, gyvatvorė gali būti iki dviejų metrų aukščio. Aukštesnės nei dviejų metrų gyvatvorės negali būti arčiau nuosavybės ribos nei trečdalis gyvatvorės aukščio. Jei kaimyno gyvatvorė yra aukštesnė nei du metrai ir arčiau nei trečdalis gyvatvorės aukščio, galite pareikalauti, kad kaimynas ją pašalintų arba apkarpytų.
Jei gyvatvorė yra tarp jūsų ir kaimyno sklypo ribos ir auga į jūsų sklypą, galite reikalauti, kad kaimynas pašalintų gyvatvorės šakas, kurios į jūsų sklypą yra išsikišusios daugiau nei pusę metro. Jei kaimynas to nepadaro, galite patys pašalinti šakas, tačiau prieš tai turite pranešti kaimynui ir suteikti jam galimybę pačiam tai padaryti.
Gyvatvorių, kurios stovi ant ribos tarp jūsų ir kaimyno, atveju pradinis taškas yra tas, kad gyvatvorė gali įaugti pusę metro į jūsų nuosavybę, kol jūs galėsite ką nors daryti. Tačiau nėra aiškių taisyklių, kokio aukščio gali būti gyvatvorė prie sklypo ribos. Dažnai gyvatvorė sklypo riboje yra vienintelė riba tarp jūsų ir kaimyno, todėl ji atlieka įprastos tvoros funkciją. Pagrindinė taisyklė yra ta, kad kaimyno tvora turi būti pastatyta ir prižiūrima taip, kad be reikalo ir nepagrįstai nesukeltų nepatogumų ir nepadarytų žalos kaimyno nuosavybei.
Lengviausias ir geriausias būdas palaikyti gerą kaimynystę - visada palaikyti gerą dialogą su kaimynu ir kartu ieškoti sprendimų. Todėl daugeliu atvejų gali būti tikslinga pasikalbėti su kaimynu, kad pasiektumėte abipusį susitarimą dėl gyvatvorės aukščio, vietos ir priežiūros.
Augalų parinkimas ir sodinimas
Netrukus prasidės medelių ir krūmų sodinimo sezonas. Tinkamai parinkti medžiai ir krūmai ne tik puošia aplinką, bet ir kuria ilgalaikę vertę - gerina mikroklimatą, suteikia pavėsį, mažina triukšmą, prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Tačiau norint, kad augalai sėkmingai prigytų ir džiugintų ne vienerius metus, svarbu atsakingai įvertinti jų parinkimą bei augimo sąlygas.
Renkantis augalus, visų pirma, reikia įvertinti vietą, kur planuojate juos sodinti - vietovės dirvožemio tipą ir kiek saulės šviesos gauna ši teritorija. Taip pat svarbu apgalvoti, ar turėsite laiko naujų augalų priežiūrai. Jei pageidaujate mažiau priežiūros reikalaujančių augalų, rinkitės vietines rūšis. Nepamirškite apgalvoti, kokio kraštovaizdžio norite.
Naujo sezono startas Telšiuose. Avižadrebio žūklė prasideda!
Lietuvoje miško atkūrimas ir įveisimas reglamentuotas Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, kurie nurodo, kokiose augavietėse ir kokiomis medžių rūšimis galimas miško atkūrimas ar įveisimas. Medžių rūšį ar rūšis, kuriomis bus atkuriamas ar įveisiamas miškas, reikėtų rinktis, atsižvelgiant į konkrečią augavietę. Renkantis sodintinų medžių rūšis taip pat reikėtų įvertinti, ar plotas, kuriame jie bus sodinami, bus apšviestas saulės ar liks pavėsyje.
Šiuo metu Lietuvoje veikia du modernūs VMU medelynai, kuriuose įdiegta konteinerinė auginimo sistema. Sėklos sėjamos ne į atvirą gruntą, o į specialius konteinerius. Sodmenų auginimas su uždara šaknų sistema užtikrina aukštesnę jų kokybę ir didesnį prigijimo procentą miške. Klientui pageidaujant, pušies ir eglės sodmenys gali būti nuvaškuoti.
tags: #sutartis #del #bendros #gyvatvores