Trakėnų žirgų veislė: istorija, savybės ir išsaugojimas
Trakėnai - tai viena seniausių šiltakraujų arklių veislių pasaulyje, kurios ištakos siekia rytų Prūsiją, netoli Lietuvos buvusį Trakėnų dvarą. Ši veislė buvo išvesta 1732 metais, siekiant sukurti elegantiškus, bet kartu ir atsparius atšiaurioms kariuomenės sąlygoms arklius, tinkamus kavalerijai ir kariniams pasirodymams.
Trakėnų veislės arklių kūrimas prasidėjo Kryžiuočių ordino laikais. Vėliau, Prūsijos kunigaikštystės laikotarpiu, žirgynai veikė įvairiose vietovėse, o vėliau dalis arklių buvo pristatyta į Trakėnus. Valdžios skatinami, vadinamuosius Trakėnų veislės žirgus pradėjo auginti ir stambesni ūkininkai, kurių arklius speciali komisija nuo 1821 metų supirkinėjo kariuomenės poreikiams. Kergimo proporcijos buvo 1/4 vietinio, 1/4 arabiškojo ir 1/2 angliškojo kraujo.
Trakėnų veislės pirmtakai - vietiniai sveikų (prūs. sweykis, vok. Schweiken) veislės arkliai, kilme artimi laukiniams arkliams tarpanams, išvaizda panašūs į Lietuvos žemaitukus. Medžioklės ir jojimo klasės trakėnų žirgai pasižymėjo ramiu būdu, gerai dresuojami, elegantiškos eisenos. Neveisliniai arkliai naudoti žemės ūkio darbams.
XIX a. viduryje, gerinant veislę, trakėnų pirmtakai buvo kryžminti su grynakraujais jojamaisiais Anglijos ir arabų žirgais. Nuo 1821 m. Trakėnų žirgyne užaugintais Rytprūsių šiltakraujais (vok. Ostpreußisches Warmblut) arkliais buvo aprūpinta visa Prūsijos armija. Nuo 1787 m. trakėnų žirgai kairėje šlaunyje buvo žymimi įdagais su septynšake briedžio rago mente; nuo 1815 m. grynaveisliai trakėnai žymėti dvigubų septynšakių menčių ženklu, o nuo 1880 m. taip žymėti visi trakėnai. XX a. I pusėje Lietuvoje trakėnai buvo žymimi įdagu su Gediminaičių stulpais ir septynšakiais ragais.
Trakėnų žirgyno įkūrimas ir plėtra
Trakėnų žirgynas buvo įkurtas 1732 m. Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I iniciatyva. Karališkasis Trakėnų žirgynas (vok. Königliches Stutamt Trakehnen, vėliau - Königlich Preußisches Hauptgestüt Trakehnen) buvo įkurtas 3,5 tūkst. ha teritorijoje prie Romintos girios. Iš vietinių žirgynų čia buvo pristatyta apie 1100 žirgų ir apie 500 kumelių. Tuo metu žirgynas tapo svarbiu arklių auginimo centru, aprūpinančiu kariuomenę. Valdant grafui Karlui fon Lindenau (1755-1842), kuris buvo puikus žirgininkystės meistras, žirgynas pasiekė savo klestėjimo viršūnę. Grafas pasitelkė grynakraujus Anglijos ir arabų eržilus žirgų veislei pagerinti.
Didžiulis Trakėnų žirgynas, kurio žemės siekė 6000 hektarų, gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo. Žirgų bandos ganėsi laisvai, prižiūrimos raitų piemenų. Kiekvienas veisimui skirtas eržilas turėjo atskirą ganyklą ir arklininką. Jauni žirgai būdavo laikomi atskiromis bandomis ir pradedami išjodinėti trejų metų. Jie privalėdavo išlaikyti specialius testus, padedančius nustatyti jų tinkamumą kariuomenei, jojimui ir veislės tęstinumui. Geriausi žirgai, palikti veisimui, būdavo bandomi papildomai, o šie bandymai trukdavo ištisus metus.
Pagrindiniai Trakėnų veislės požymiai
Trakėnų veislė priskiriama šiltakraujų jojamųjų - universalių žirgų grupei. Pagrindiniai požymiai apima:
- Aukštis per gogą: 160-170 cm.
- Svoris: 560-600 kg.
- Galva: išraiškinga, santykinai maža.
- Aki: didelės.
- Burnos: maža.
- Kaklas: elegantiškas, grakštus, į viršų siaurėjantis.
- Kūnas: raumeningas, gerai išvystyta krūtinė.
- Kojos: aukštos, tvirtos, su tvirtais kaulais.
- Plaukas: dažniausiai būna juodbėri, bėri, sarti, rečiau - kerši.
Trakėnai pasižymi ramiu būdu, puikiomis dresūros savybėmis, elegantiška eisena ir gerais aliūrais bei lengvu šuoliu. Šie žirgai tinka visoms klasikinėms žirginio sporto šakoms: konkūrams, trikovei, dailiajam jojimui ir važiavimui kinkiniais.
Trakehner
Antrojo pasaulinio karo metai ir veislės išsaugojimas
Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m., prieš sovietams užimant vokiečių žemes, Trakėnų žirgynas gavo leidimą evakuotis į vakarus. Žirgai vėlyvą rudenį buvo išvaryti per užšalusią Vyslos įlanką (Aistmares). Trūko pašarų, vandens, užuovėjos. Paskutinis tikras trakėnas, vardu Keith, gimė 1944 m., o mirė 1976 m., išgyvenęs 35 metus.
Atkurtoji žirgų veislė neturėjo savo tėvynės, todėl ji plėtojosi ir buvo saugoma tik specialiai sukurtų asociacijų dėka. Šiandien veislė yra saugoma Vokietijos valstybės. Kasmet Vokietijoje vyksta trakėnų eržilų bandymai, kurie panašūs į senuosius - žirgai varžosi išjodinėjimo, konkūro, kroso rungtynėse, yra teisiami pagal temperamentą ir judesių kokybę.
Po Antrojo pasaulinio karo dalis žirgų nukeliavo į Vokietiją, kiti - su visa apskaita ir kilmės knygomis - atsidūrė Sovietų Sąjungoje - Rostovo srities Kirovo žirgyne. Trakėnų asociacija įkurta 1947 m. Vokietijoje, jos tikslas buvo atgaivinti šią veislę. Trakėnai į Lietuvą sugrįžo tik 1961 m. Šiuo metu trakėnai auginami Nemuno ir Vilniaus žirgynuose bei privačiose veislinėse bandose.
Trakėnų veislė Lietuvoje
Lietuvoje trakėnai auginami nuo pat veislės atsiradimo. Per I pasaulinį karą trakėnai sudarė apie 2/3 visų Vokietijos kavalerijos ir artilerijos arklių, kilusių iš Rytų Prūsijos. 1944 m. Rytų Prūsijoje buvo apie 26 000 registruotų trakėnų, iš jų 1115 - Trakėnuose.
Nepriklausomoje Lietuvoje buvo auginami iš Trakėnų atvežti trakėnų arkliai. Vėl pradėti auginti 1961 m. Nuo XXI a. 1-ojo dešimtmečio auginami Nemuno (Šilgaliai, Pagėgių savivaldybė) ir Vilniaus žirgynuose bei privačiose veislinėse bandose. Yra apie 240 veislinių kumelių.
1993 m. įkurta Lietuvos trakėnų žirgų mėgėjų draugija, 2000 m. - Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacija. Lietuvos trakėnų augintojai turi laikytis žirgų registravimo, vertinimo, ženklinimo originaliu trakėnų - dvigubu briedžio ragų pavidalo įdagu. Trakėnų vertinimą ir licencijavimą atlieka tarptautinė ekspertų komisija. Nemuno žirgyne, kuris yra didžiausias Lietuvos žirgyno padalinys, auginama apie 360 trakėnų veislės žirgų.
2015 m. rugsėjo 18-19 d. Pagėgių r. esančiame „Lietuvos žirgyno“ filiale „Nemuno žirgynas“ vyko trakėnų veislės žirgų vertinimai ir darbingumo bandymai. Eržilų bandymus laimėjo žirgas Galtero - jam suteikta kergimo licencija. Siekiant pelnyti veislinį pripažinimą ir tarptautiniu mastu, su šiuo žirgu planuojama dalyvauti 100 dienų trunkančiuose testavimuose Lenkijoje. Tarp kumelių komisija kaip nugalėtoją pripažino Loteriją. Ji, kaip ir kitos ringe dalyvavusios kumelės, įrašytos į pirmąją pagrindinę trakėnų kumelių kilmės knygą.
tags: #trakenu #veisles #zirgai