Augalai netradiciniuose induose: nuo kosmetikos iki interjero puošmenos
Šiuolaikinės grožio industrijos poreikis efektyvioms, senėjimą stabdančioms veikliosioms medžiagoms skatina mokslininkus ir gamintojus ieškoti jų įvairiausiose pasaulio vietose. Nėrimas į jūros gelmes, kelionės į dykumas ar kalnų viršukalnes - visa tai daroma siekiant atrasti augalus, kuriuose slypi paslaptingos jauninančios medžiagos. Grožio ekspertų teigimu, paklausa senėjimą stabdančiai kosmetikai kasmet auga, vis daugiau žmonių ieško produktų su botaniniais ingredientais. Dėl šios priežasties odos ir plaukų priežiūros priemonių kūrėjų akys krypsta į skirtingus planetos kampelius, kur tyrinėjama tūkstantmečius kaupta vietinių gyventojų patirtis naudojant gydomuosius augalus.
Augalai, vertinami dėl jauninančių savybių
Tūkstančius metų skirtingose kultūrose naudoti augalai šiandien atranda naują vietą modernioje kosmetikoje. Daugelis jų vertinami dėl sudėtyje esančių vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kitų biologiškai aktyvių junginių, kurie padeda kovoti su senėjimo požymiais, regeneruoti odą ir gerinti jos būklę.
Indinė morinda (Morinda citrifolia)
Šis kavamedžių šeimos augalas, kurio vaisiai pasižymi aitroko sūrio aromatu, yra tikras vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų šaltinis. Ypač vertinamas prokseroninas, esantis dideliais kiekiais indinėse morindose. Havajų universiteto mokslininkų tyrimai parodė, kad prokseroninas skatina kseronino gamybą, kuris yra tiesiogiai susijęs su ląstelių gyvybingumu. Klinikinės studijos patvirtina, kad produktai su indinėmis morindomis pastebimai gerina odos tekstūrą, didina jos stangrumą ir elastingumą, mažina raukšles. Rinkoje siūlomi tiek geriamieji produktai, tiek kosmetikos priemonės su šiuo augalu.
Laukinė rožė (Rosa canina)
Modelio Mirandos Kerr atvirumas apie erškėtuogių aliejaus naudą jos odai sukėlė didžiulį susidomėjimą šiuo produktu. Laukinės rožės, arba erškėtrožės, paplitusios visame pasaulyje - Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Iš erškėtuogių sėklų spaudžiamas grynas aliejus yra itin vertingas dėl didelio nesočiųjų riebalų rūgščių ir vitamino C kiekio. Šie komponentai efektyviai regeneruoja odą, neutralizuoja laisvuosius radikalus, o vitaminas C pasižymi išskirtiniu skaistinamuoju poveikiu. Čilės universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad erškėtuogių aliejus lygina raukšles ir gerina odos spalvą. Jis stiprina odos apsauginį barjerą, drėkina ir ramina sudirgusią odą, mažina ankstyvo senėjimo požymius, randus ir nudegimus.
Myrothamnus flabellifolia
Šis žydintis krūmas priklauso vadinamųjų „prisikeliančių augalų“ (angl. "resurrection plants") grupei. Vos gavęs drėgmės, sudžiūvęs ir susiraitęs augalo lapai vėl atgyja ir sužaliuoja. Augalo ląstelės gamina ypatingą cukrų - trehalozę, kuri padeda atkurti normalias organizmo fiziologines funkcijas ir medžiagų apykaitą. Mokslininkai aktyviai tyrinėja trehalozės svarbą, įrodydami jos gebėjimą padėti augalams apsiginti nuo streso palaikant baltymų stabilumą. Myrothamnus flabellifolia poveikis odai ir plaukams pasireiškia geresniu drėkinimu, odos putlumu ir glotnumu, plaukų skaidulų atsparumu ir elastingumu.
Granatmedis (Punica granatum)
Granatmedžio vaisius tūkstančius metų simbolizuoja gyvybę, vaisingumą ir grožį, siejamas su senovės Persija. Granatų sėklose esančios omega-5 riebalų rūgštys (punicic acid) pasižymi itin stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Jos veikia kaip galingi antioksidantai, idealiai tinkantys brandžiai, raukšlėtai odai. Omega-5 lygina raukšles, šviesina pigmentines dėmes, ramina sudirgimą ir saugo nuo senėjimo. Granatų sėklų aliejus skatina keratinocitų - pagrindinių epidermio ląstelių, formuojančių apsauginį barjerą - gamybą. Šių ląstelių sumažėjimas su amžiumi gali lemti odos išsausėjimą ir jautrumą saulės poveikiui.
Jania rubens
Šie maži raudoni koraliniai dumbliai, randami Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenyne, yra tikras oligoelementų (cinko, vario, magnio, mangano), mineralų, aminorūgščių ir polisacharidų aruodas. Grožio pramonė vis aktyviau naudoja jūrų augalus, o Jania rubens pasižymi gebėjimu efektyviai ginti odą nuo žalingų aplinkos veiksnių ir puikiai drėkinti. Raudonųjų dumblių ekstrakto poveikis odai - stangrėjimas, putlumas, lėtesnė degradacija, palaikanti odos vientisumą ir glotnumą.
Snieginis grybas (Tremella fuciformis)
Šis grybas, primenantis želatinines gėles, yra vertinamas dėl jame esančio polisacharido glikogeno, kuris, panašiai kaip hialurono rūgštis, efektyviai pritraukia drėgmę. Grybas taip pat turtingas baltymais, riebalais, mineralais ir vitaminu D. Jis naikina laisvuosius radikalus, stiprina odos imunitetą ir padeda apsisaugoti nuo aplinkos taršos. Tyrimai rodo, kad Tremella fuciformis efektyviau skaistina odą ir mažina pigmentines dėmes nei arbutinas, vitaminas C ar kojinė rūgštis. Kinės nuo seno jį naudojo odos priežiūrai, o legenda byloja, kad jis buvo vienas grožio imperatorės Yang Guifei paslapčių.
Azijinė centelė (Centella asiatica)
Indijos jogos šį augalą, dar vadinamą „gotu kola“, naudoja medituodami, tikėdami, kad jis padeda vystyti karūnos čakrą. Ajurvedinėje medicinoje azijinė centelė laikoma viena svarbiausių jauninančių priemonių. Ji vadinama „smegenų maistu“, nes skatina mąstymą ir gerina kraujotaką. Šiuolaikiniai tyrimai aiškina jos gebėjimą gydyti žaizdas. Dėl didelės aminorūgščių, vitaminų ir mineralų koncentracijos bei triterpeninių saponinų, azijinė centelė slopina bakterijų dauginimąsi, gerina odos kraujotaką, didina jos atsparumą aplinkos veiksniams ir skatina naujų ląstelių augimą. Aktyvindama kolageno gamybą, ji itin domina „anti-aging“ kosmetikos kūrėjus.
Kininis citrinvytis (Schisandra chinensis)
Kinijoje šios uogos, vadinamos „penkių skonių uoga“ (wu wei zi), nuo seno vartojamos siekiant sulėtinti senėjimą, padidinti energiją ir seksualinį tonusą. Manoma, kad šios uogos sukelia organizmui nedidelį stresą, į kurį organizmas reaguoja tarsi įjungdamas „greičio pedalą“. Mažos streso dozės aktyvina organizmą ir didina jo gebėjimą susidoroti su senėjimo iššūkiais ir pažeidimais, o tai taikoma ir odai. Kinininiuose citrinvyčiuose gausu vitamino E, padedančio gyti žaizdoms, bei vitamino C, mineralų ir nesočiųjų riebalų rūgščių.
Makadamija (Macadamia)
Makadamijos riešutai, kadaise buvę svarbia Australijos aborigenų preke, jaunina odą tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Riešutuose gausu seleno, cinko, magnio, kalio, nesočiųjų riebalų rūgščių. Makadamijos branduolyje yra iki 80% lengvai įsisavinamų riebalų, tarp jų - palmitoleino rūgštis, galingas antioksidantas, skatinantis odos gijimą ir drėkinimą. Makadamijos aliejaus sudėtis panaši į žmogaus odos riebalus, todėl jis puikiai tinka odos priežiūrai. Šis aliejus lengvai įsigeria ir suteikia odai jaunatviško švytėjimo.
Augalai netradiciniuose induose: nuo interjero puošybos iki praktinio pritaikymo
Augalų auginimas netradiciniuose induose tampa vis populiaresnis, suteikdamas galimybę sukurti jaukias erdves tiek balkonuose, terasose, tiek sodybose. Specialūs gėlynai dekoratyviniuose induose, įvairūs vazonai, pinti krepšeliai, metaliniai ar keraminiai indai - visa tai leidžia formuoti unikalias kompozicijas.
Gėlių auginimas lauko induose
Pasak gėlių kolekcininko Vlado Karpačiaus, formuojant kompozicijas balkonuose ir terasose galima naudoti įvairius indus. Be įprastų augalų, galima rinktis ir retesnius, kurie gali tapti netikėtu akcentu. Dekoratyvus garždenis (Lotus maculata) ‘Gold Flash’ su savo ažūrine lapija, ar paprastoji draikūnė (Muehlenbeckia complexa) su plonais, svyrančiais stiebais, puikiai tinka lauko vazonams ir loveliams, pakabinamiems krepšiams. Viksvuolė (Cyperus prolifer) ‘Little Prince’, dar vadinama papirusu, džiugina išvaizdžiais skėčio formos žiedynais ir puikiai auga baseinėliuose ar deriniuose.
Laikini indai sodinukams
Medelyno savininkė Julija Levinienė pabrėžia laikinų indų svarbą tiek pardavėjams, tiek pirkėjams. Laikinuose induose augantys vaismedžiai, vaiskrūmiai ar dekoratyviniai augalai būna sudaiginti iš sėklų arba įsišakniję. Šie augalai gali būti sodinami į gruntą nuo pavasario iki vėlyvo rudens, o jų šaknys būna gerai išsivysčiusios. Laikinuose induose augantys sodinukai, net ir žydintys ar derantys, lengvai prigyja, todėl galima persodinti ir žydinčias rožes ar forsitijas. Šių augalų nebūtina persodinti iš karto po įsigijimo, o sodinant tinkamu laiku, jų prigijimas yra garantuotas.
Dideli augalai interjere
Egzotiški augalai, užaugantys iki kelių metrų, su įspūdingomis lapų formomis, faktūromis ir spalvomis, gali tapti puikia interjero detale. Jie geriausiai atrodo vieni arba poroje su tos pačios rūšies augalu, tačiau erdviuose namuose juos galima derinti į akį traukiančias kompozicijas. Renkantis vazonus, pirmenybė teikiama neutraliems, kurie tarnautų kaip fonas lapų tekstūroms, arba pintiems krepšiams, kurie dera su egzotiška augalų kilme. Palmės, dracenos, filodendrai - populiarūs dideli kambarinių augalų pasirinkimai. Palmės padeda sušvelninti griežtas interjero linijas ir pagyvina sterilias erdves. Dracenos užpildo dideles patalpas ar biurus, o filodendrai, ypač laipiojantieji, gerai prisitaiko prie kambario sąlygų.
Florariumai - miniatiūriniai pasauliai
Florariumas, arba „kambarinis šiltnamis“, yra puiki vieta auginti drėgmę mėgstančius augalus, ypač atogrąžų rūšis. Stikliniame inde lengva reguliuoti oro drėgmę ir šilumą, sukuriant joms primenančią gimtąją aplinką. Florariumai, išpopuliarėję XIX amžiuje, gali būti dekoruojami akmenimis, šaknimis, žievės gabaliukais ir smėliu, sukuriant natūralios gamtos imitaciją. Tinkamiausi florariumo augalai - alokazijos, azalijos, bromelijos, ciklamenai, marantos, sanpaulijos, orchidėjos, paparčiai. Svarbu tinkamai parinkti substratą, drenažą ir sudaryti sąlygas, kad augalai nesiremtų į indo sieneles. Florariumas gali tapti puikia dovana vaikui, skatinant jį domėtis augalais ir jais rūpintis.
Netradiciniai augalai žemės ūkyje
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai tiria netradicinius augalus, kuriuos galėtų auginti Lietuvos žemdirbiai, atsižvelgiant į ilgėjantį vegetacijos periodą. Tarp jų - bolivinės balandos (Chenopodium quinoa), avinžirniai (Cicer arietinum) ir burnočiai (Amaranthus).
Bolivinės balandos ir burnočiai
Bolivinės balandos ir burnočiai yra vertingi maistinėmis medžiagomis, turintys būtinų aminorūgščių, vitaminų ir mineralų. Bolivinės balandos, dėl savo genetinio kintamumo, gali augti vėsesnio klimato šalyse ir prisitaikyti prie nepalankių sąlygų. Burnočiai, nors ir lėtai augantys po sudygimo, yra jautrūs piktžolių konkurencijai. Mokslininkai tiria šių augalų auginimo technologijas, derliaus formavimosi dėsningumus ir jų reakciją į įvairias agrotechnines priemones.
Avinžirniai ir sojos
Avinžirniai iki šiol buvo mažai tyrinėti Lietuvoje, tačiau bandymai rodo, kad šalies klimatas jiems tinkamas ir galima pasiekti nemažą derlių. Mokslininkai analizuoja avinžirnių auginimo bei produktyvumo ypatumus, apsaugą nuo kenkėjų ir piktžolių kontrolę. Sojos sulaukia vis daugiau dėmesio dėl savo unikalios sudėties ir didelės paklausos, ypač ekologiškai auginamos. Sėklų inokuliavimas gali padvigubinti ar patrigubinti derlių.
Žirniai ir pupinių reikšmė
Žirniai, nors ir gerai žinomi ūkininkams, vis dar kelia agrotechninių žinių trūkumą ir rinkos nestabilumą. Jie auginami kaip baltymų ir azoto šaltinis. Pupinių auginimas tampa vis svarbesnis, ypač ekologiniuose ūkiuose, kaip augalinės kilmės organinės trąšos. Daugiametės žolės su ankštiniais augalais prisideda prie sintetinių trąšų mažinimo.
tags: #augalai #netradiciniuose #induose