Tręšimo strategijos žieminiams rapsams
Optimalios azoto trąšų normos
Nustatyti optimalias azoto trąšų normas žieminiams rapsams yra sudėtinga, kadangi jos priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant dirvožemio savybes, oro sąlygas ir pasėlių būklę. Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad didinant azoto normą 50 kgN/ha, pasiekiami didžiausi sėklų derliai, tačiau papildomos išlaidos trąšoms ne visada atsipirkdavo. Dėl šios priežasties buvo rekomenduojama didinti azoto normą 20 kgN/ha, siekiant ekonomiškai išnaudoti rapsų derliaus potencialą.
Šlezvigo-Holšteino žemėje nustatyta, kad žieminiams rapsams pavasarį reikia skirti 240 kgN/ha, atėmus dirvoje esantį augalams prieinamą azotą vegetacijos pradžioje. Organinėmis trąšomis netręštuose laukuose azoto kiekis paprastai svyruoja nuo 10 iki 30 kg/ha. Taip pat svarbu atsižvelgti į pasėlių būklę ir augalų vešlumą.
Gerose dirvose, siekiant 4,5-5,0 t/ha rapsų sėklų derliaus, reali tręšimo norma rekomenduojama 180-220 kgN/ha. Bandymuose azoto trąšų norma 2001 metais buvo 200 kgN/ha, o 2002-aisiais - 230 kgN/ha. Šis kiekis buvo koreguojamas 20-30 kgN/ha, priklausomai nuo pavasarį dirvoje esančio augalams prieinamo azoto kiekio ir rapsų pasėlio būklės.
2001 metais rapsai vešliau išsivystė rudenį, todėl tais metais pasėliams pakako mažesnės azoto trąšų normos. Veislės Maja rapsai didesnį derliaus priedą išaugino panaudojus augimo reguliatorius ir fungicidus. Ligoms atsparios veislės Talent rapsai teigiamai reagavo į augimo reguliatorių panaudojimą.
2002 metais, panaudojus didesnes azoto normas, rapsų sėklų derlius beveik nepagerėjo. Bandymų rezultatai patvirtino žieminių rapsų tręšimo strategiją: hibridiniams rapsams reikia trąšų normą 20 kg/ha padidinti, jeigu jų derliaus lygis yra aukštesnis. Atsižvelgiant į augalams prieinamo azoto kiekį dirvoje arba ilgametį organinių trąšų naudojimą, azoto normą galima reguliuoti pagal atskirų metų susidariusias sąlygas kiekviename lauke.
Tręšimo strategijos ir laikas
Nuo tręšimo strategijos priklauso, kada ir kokios formos azoto trąšos bus naudojamos. Vokietijoje atlikti bandymai parodė, kad žieminius rapsus pavasarį azoto trąšomis reikia tręšti kuo anksčiau, kai tik prasideda jų vegetacija. Tačiau tręšimo terminus būtina derinti atsižvelgiant į skirtingas kiekvieno pavasario oro sąlygas.
Tręšimas per kelis kartus
Esant didelėms azoto trąšų normoms, kyla klausimas, ar ne geriau skirtą normą padalinti ir išberti per tris kartus. Tačiau bandymuose azoto trąšos buvo dalijamos į dvi dalis: pirmoji - augalų vegetacijai prasidėjus, antroji - prieš rapsų žydėjimą. Trečiasis tręšimas nedavė jokio derliaus priedo, palyginti su klasikiniu tręšimu. Pagrindinė bandymų išvada: trąšas pakanka padalyti į dvi dalis. Pirmąjį kartą, priklausomai nuo pavasario sąlygų, reikia tręšti kuo anksčiau.
Papildomas tręšimas žydėjimo metu
Žydinčius rapsus purškiant nuo sklerotinio puvinio, susidaro paskutinė galimybė dar kartą rapsus pamaitinti azotu. Bandymai, atlikti 1999-2001 metais, parodė, kad papildomas tręšimas (20 kgN/ha) žydėjimo metu davė 0,14 t/ha sėklų derliaus priedą. Nors riebalų kiekis sumažėjo beveik 0,5 procentinio vieneto, baltymų kiekis atitinkamai padidėjo. Papildomas tręšimas azotu masinio rapsų žydėjimo metu daugelyje Vokietijos ūkių yra įprasta agrotechnikos priemonė.
Sumažintos azoto normos
Kitoje bandymų serijoje azoto norma pavasarį buvo apribota 160 kg/ha, atsižvelgiant į Danijos įstatymus. Bandymų laukuose, kur buvo tręšiama tik 160 kgN/ha, 2005 metais rapsų sėklų derlius buvo 4 proc., arba 0,2 t/ha mažesnis negu kontroliniuose laukuose. Tik 2006-aisiais derlius mažėjo nežymiai. Tai rodo, kad, nors kartais galima naudoti ir mažesnes azoto normas, pavasarį tręšti reikia kuo anksčiau, atsižvelgiant į oro sąlygas ir pasėlių būklę. Azoto trąšų normą galima buvo mažinti apie 20 kgN/ha.
Alternatyvios trąšos ir jų efektyvumas
Kalcio amonio salietra
Bandymų laukuose, kur antrojo rapsų tręšimo metu pavasarį buvo išberta 90 kgN/ha kalcio amonio salietros, pastebėtas augalų atsparumas rapsų vytuliui. Tačiau kalcio amonio salietra yra brangesnė, todėl ekonominio efekto nepasiekta. Apsaugai nuo ligų efektyviau naudoti fungicidus.
Stabilizuotos azoto trąšos
Stabilizuotos azoto trąšos veikia ilgiau ir mažiau išsiplauna iš dirvos. Jų norma (200-220 kgN/ha) buvo išbarstoma anksti pavasarį, neskirstant dalimis. Stabilizuotomis trąšomis tręštuose variantuose rapsų sėklų derlius buvo toks pat, kaip ir tręštuose įprastomis trąšomis per kelis kartus. Tačiau didesnė kaina ir techniniai sunkumai paskirstant didelį trąšų kiekį sumažina jų ekonominę naudą.
Naujo sezono startas Telšiuose. Avižadrebio žūklė prasideda!
Mikroelementai ir augimo reguliatoriai
Rapsų derliui išauginti mikroelementų - boro, mangano ir molibdeno - reikia daugiau nei kitiems augalams. Tačiau mikroelementų įtaka derliui priklauso nuo oro sąlygų ir dirvožemio tipo. Lengvesnėse dirvose, kurios mažiau aprūpintos maisto medžiagomis, mikroelementai duoda didesnį efektą. Gerai įtręštose, humusingose dirvose tręšimas mikroelementais per lapus laukiamo efekto dažniausiai neduoda.
Daugeliu atvejų augimo reguliatoriai nedavė rapsų sėklų derliaus priedų arba jie buvo labai maži. Didesni derliaus priedai buvo gauti tik tuose laukuose, kur augalai buvo linkę labiau išgulti, tankesniuose ir ligų apniktuose pasėliuose. Tokiais atvejais augimo reguliatoriai padidino augalų atsparumą išgulimui.
Sieros svarba rapsų auginime
Rapsams ypač svarbi siera, kurios trūkstant augalai negali sudaryti kai kurių baltyminių rūgščių bei apsauginių medžiagų. Siera padeda rapsams geriau pasisavinti azotą, ypač naudojant didesnes jo normas. Vokietijoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad, patręšus žieminius rapsus sieros trąšomis 21 kg/ha, sėklų derlius didėja 0,4 t/ha arba 12 proc.
Jei naudojamos pagrindinės mineralinės trąšos, kuriose yra pakankamai augalams prieinamų sieros junginių, papildomai siera tręšti nereikia. Daugiausia sieros turi amonio sulfatas (24 proc.), kalio magnezija (20 proc.), kalio sulfatas (18 proc.). Tręšti per lapus tinka ir magnio sulfatas (13 proc. sieros).
Tręšiant žieminius rapsus azoto trąšomis pavasarį, dalį naudojamos salietros ar karbamido galima pakeisti amonio sulfatu, kuris gali patenkinti rapsų sieros poreikius. AB „Achema“ gamina skystąsias azoto trąšas su 3 proc. sieros priedu.
Priešsėlio vertė ir tręšimo technologijos
Žieminiai rapsai, lyginant su kitais žemės ūkio pasėliais, išsiskiria ypač dideliu maisto medžiagų poreikiu, tačiau didžiąją dalį jų grąžina dirvožemiui, todėl rapsai vertinami kaip labai kokybiškas priešsėlis kitiems augalams.
Tikslingo tręšimo technologijos priklauso nuo 4 “T” principų: teisingas produktas, teisinga norma, teisingas laikas ir teisinga vieta. Surinkti ir turėti duomenis apie maisto medžiagų įsisavinimą yra svarbu, ypač priimant sprendimus dėl pasėlių tręšimo normų ir laiko. Turima dirvožemio tyrimo duomenų informacija padeda nustatyti reikalingas tręšimo normas.
Brangstančios mineralinės trąšos verčia ieškoti būdų, kaip jas kuo efektyviau panaudoti. Optimali azoto trąšų norma priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant sėjos laiką rudenį ir pasėlių būklę pavasarį. Anksti pasėtiems ir vešliai augantiems žieminiams kviečiams ar miežiams pavasarį reikia mažiau azoto trąšų.
Rapsams azoto reikia skirti 2,2 karto daugiau nei žieminiams kviečiams. Jie kiekvienai tonai sėklų išauginti sunaudoja apie 60 kg N. Nepakankamai patręšti rapsų pasėliai skursta ir užaugina menką sėklų derlių. Auginant rapsus, negalima taupyti trąšoms, nes tik optimalios jų normos gali atsipirkti ir duoti pelną.
Pavasarį, pirmojo tręšimo metu, rapsams reikia skirti apie 60 proc. visos azoto trąšų normos. Šiuo laiku rapsai intensyviai auga, didina vegetatyvinę masę ir kaupia maisto medžiagas tolimesniam augimui. Nuo aprūpinimo maisto medžiagomis priklauso žiedų skaičius, o nuo žiedų - ankštarų kiekis ir sėklų derlius.
Iki stiebų augimo pradžios rapsai sunaudoja 130-150 kg N/ha, o iki žydėjimo pradžios - iki 220-240 kg N/ha. Žydėjimo metu azoto pasisavinimas padidėja iki 10 kg N/ha per dieną, tačiau iš dirvos augalai gali maksimaliai paimti tik 4-5 kg N/ha. Likusią dalį jie ima iš lapų ir stiebų. Šiuo tarpsniu labai efektyvu rapsus patręšti per lapus.
Pasirenkant azoto trąšų normą žieminiams rapsams, svarbu atlikti dirvožemio analizę - nustatyti augalams prieinamo azoto kiekį, kuris dirvožemyje gali svyruoti nuo 20 iki 40 kg N/ha. Skiriant azoto trąšas, šį kiekį iš numatytos normos reikia atimti.
tags: #zieminio #rapso #lauka #tresia #trasomis