Braškių auginimo strategijos ir naujovės
Braškių auginimas tradicinėse lysvėse yra gerai žinomas metodas, tačiau šiuolaikinės technologijos atveria naujas galimybes, tokias kaip auginimas pakeltose lysvėse, maišuose, krepšeliuose ar net vandenyje. Kyla klausimas, ar ne laikas pergalvoti savo braškių auginimo strategiją.
Alternatyvūs braškių auginimo būdai
Vienas iš inovatyvių būdų yra braškių auginimas akvaponikos sistemoje. Ši sistema, kaip pavyzdžiu pateikiama L. Akvilės šeimos patirtis, naudoja natūralias trąšas, gaunamas iš žuvų, auginamų tame pačiame baseine. Tai ne vienintelis įdomus būdas auginti braškes, tačiau jis išsiskiria ekologiškumu ir efektyvumu.
Pagrindiniai sėkmės veiksniai auginant braškes
Nepriklausomai nuo pasirinkto auginimo būdo, sėkmingam braškių derliui užtikrinti svarbu atsižvelgti į kelis esminius veiksnius:
- Braškių veislė: Ji lemia ne tik derliaus ankstyvumą, bet ir skonį, formą bei aromatą. Skirtingoms auginimo technologijoms gali būti tinkamos vis kitos veislės. Tinkamos veislės pasirinkimas - pirmas žingsnis į sėkmę.
- Kokybiški daigai: Antrasis žingsnis link našaus derliaus.
- Tinkamos drėgmės užtikrinimas: Būtina pasidomėti, kiek jūsų braškių veislei reikia drėgmės ir pagal tai atitinkamai laistyti.
- Mityba: Reikalingų maisto medžiagų užtikrinimas. Tam pasitelkiamos trąšos - ar pasirinksite natūralius, ar specialiai sukurtus preparatus, spręsti jums.
- Nuolatinė priežiūra: Reguliarus augalų stebėjimas ir priežiūra yra būtina.
Braškių daigų tipai ir jų privalumai
Renkantis braškių daigus, svarbu atkreipti dėmesį į jų tipą:
- Daigai iš pirmamečių krūmų: Paprastai braškių daigai yra renkami iš pirmamečių braškių krūmo. Nors pasidauginti pavyktų ir iš labiau subrendusių augalų, užkietėję braškininkai to nerekomenduoja, nes senesni krūmai veda mažiau uogų, yra labiau linkę į ligas ir dažniau užpuolami kenkėjų.
- Frigo daigai: Tai specialiai paruošti (šaldyti) braškių daigai. Palyginti su daigais iš motininių augalų, frigo daigai yra patikimesni - garantuojama tiksli veislė, sumažinta kenkėjų ir ligų rizika. Be to, auginant iš frigo daigų, derlius bus greitesnis.
Jei norite auginti braškes ne intuityviai, o remdamiesi mokslu ir ilgamete praktika, verta pasidomėti specializuotais mokymais ar literatūra, kuri suteiks praktinių žinių.
Įvairūs braškių auginimo būdai ir jų charakteristikos
Braškių auginimo būdas turi didelę įtaką pirmojo derliaus gavimo laikui:
1. Auginimas lauke lysvėse
- Privalumai: Visiems suprantama technologija, nereikia ypatingų priemonių.
- Trūkumai: Derlius priklauso nuo oro sąlygų, dažnai tenka ravėti, puola kenkėjai.
2. Auginimas lauke pakeltose lysvėse
- Privalumai: Labai patogu, estetiškai atrodo, galima apačioje patiesti agrodangą apsisaugoti nuo kurklių.
- Trūkumai: Braškes tenka laistyti gausiau ir dažniau, nes vanduo greičiau išgaruoja.
3. Auginimas šiltnamyje grunte
- Privalumai: Ankstyvas derlius.
- Trūkumai: Reikia vietos šiltnamyje, dažnas ravėjimas, nuolatinis laistymas.
4. Auginimas šiltnamyje maišuose
- Privalumai: Labai ankstyvas derlius, švarios uogos, nereikia ravėti, nepateks kurkliai.
5. Hidroponika
Tai braškių maitinimas per vandenį, prisotintą trąšomis. Šis metodas užtikrina visapusišką vandens kontrolę, leidžiančią lengvai reguliuoti maisto medžiagų tiekimą. Hidroponikos sistemos įrengimas reikalauja didelių investicijų.
6. Akvaponika
Akvaponika yra hidroponikos atmaina, kurioje visos trąšos yra natūralios ir gaunamos iš žuvų, auginamų tame pačiame baseine. Dažniausiai akvaponikos būdu auginamos salotos, todėl Akvilės šeimos projektas su braškėmis sudomino.
A. Akvilės šiltnamyje braškės auga vertikaliuose vamzdžiuose, užpildytuose keramzitu. Įrengtas automatinis laistymas, kur augalai kas porą valandų gauna nustatytą vandens kiekį su reikalingomis maisto medžiagomis. Vanduo laistymui atkeliauja iš baseino su žuvimis. Tokia sistema leidžia sutaupyti iki 90% vandens.
Akvilės šeima šiltnamyje augina apie 5000 braškių sodinukų ir per savaitę sunaudoją apie 1 toną vandens. Ši sistema gali būti įrengta ir lauke.
Praėjusiais metais Akvilės braškės buvo rūgščios dėl pernelyg šarminio baseino vandens, trukdžiusio augalams įsisavinti maistines medžiagas. Problemai išspręsti buvo panaudota maistinė fosforo rūgštis, kuri ne tik prisotino braškes fosforu, bet ir sukūrė rūgštesnę terpę. Pastebėjus chlorozę (lapų blyškėjimą), rodančią geležies trūkumą, buvo imtasi priemonių.
A. Akvilė teigia, kad braškių auginimas šiltnamyje yra prabanga, nes pardavus pirmųjų metų derlių, atsiperka tik sodinukai, nekalbant apie elektros, vandens, šiltnamio pastatymo ir priežiūros sąnaudas.
Remontantinės ir ankstyvos veislės
Nors kyla klausimas, kodėl nepasirinkus remontantinių braškių, kurios dera visą vasarą, siekiant didesnių pajamų, svarbu žinoti, kad tiek remontantinės, tiek ankstyvų veislių braškės per sezoną subrandina panašų kiekį uogų - apie 200-300 g nuo krūmelio. Todėl pardavimui labiau apsimoka auginti ankstyvas braškių veisles.
Nepriklausomai nuo auginimo būdo ir veislės, pagrindinis gero braškių derliaus receptas išlieka tas pats: kokybiški daigai, tinkama drėgmė, mityba, saulė ir nuolatinė priežiūra.
Moksliniai tyrimai ir praktiniai patarimai braškių auginimui
Pastarąjį dvidešimtmetį, kuriant ir tobulinant inovatyvias braškių auginimo technologijas, buvo gilintasi į braškių augimo, vystymosi ir derėjimo biologiją, o verslo aspektai buvo pagrįsti ekonomiškai. Pereita nuo ekstensyvių prie intensyvių ir ekonomiškai pagrįstų technologijų, užtikrinančių gausius aukštos kokybės desertinių uogų derlius jau pirmaisiais metais po sodinimo.
Ekonominiais skaičiavimais įrodyta, kad, esant ne mažesnei kaip 5-6 Lt/kg vidutinei uogų rinkos kainai, galima ir Lietuvoje braškes auginti tik vienus metus, užtikrinant stambių, aukštos kokybės desertinių uogų tiekimą vietinei rinkai bei eksportui.
Optimalus braškių sodinimo laikas ir metodai
Lietuvos agroklimato sąlygomis geriausiai auga ir dera rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje arba anksti pavasarį (balandžio antroje pusėje) šviežiai iškastais daigais pasodintos braškės. Suvėlinus pavasarinį sodinimą iki gegužės vidurio ar pabaigos, dėl prastesnio pasodintų augalų išsivystymo ir per mažo išaugusių daigų kiekio, braškynas būna retokas ir dera prasčiau.
Anksčiausiai žiedinių pumpurų diferenciacija prasideda vėliausiai pasodintose braškėse, tačiau daugiausia generatyvinių pumpurų išaugina rudenį ir anksti pavasarį pasodintos braškės. Reprodukciniai braškynai, įveisti rugpjūčio antroje pusėje ir rugsėjo pradžioje, yra produktyviausi.
Lauko sąlygomis, be laistymo, maksimalus daigų kiekis gaunamas, kai daigai kasami vėlai rudenį ir laikomi šaldytuve ar tiesiog prikasami lauke. Rugsėjo viduryje standartinių daigų procentas siekia iki 30, o vegetacijos pabaigoje - iki 70 procentų, o daigų kiekis iš ploto vieneto, priklausomai nuo įveisimo laiko, padidėja iki 3 kartų.
Ankstyvas pavasarinis braškių sodinimas, taikant įprastinę technologiją, išlaiko aukštą braškyno derlingumą ir leidžia maksimaliai išnaudoti reprodukcinius braškynus.
Piktžolių kontrolė ir jos įtaka derliui
Taikant cheminių ir mechaninių piktžolių naikinimo priemonių sistemą, nustatyta, kad mažai piktžolėtame fone braškės produktyviausios ir uogų savikaina mažiausia, kai piktžolės naikinamos dirviniu herbicidu arba braškės dažnai ravimos.
Piktžolėtame lauke efektyviausiai piktžolės sunaikinamos herbicidų kompleksu, purkštame braškyne. Piktžolėtame fone uogų savikaina būna mažiausia, kai herbicidų kompleksu purškiama vieną kartą pavasarį.
Gerai paruoštoje dirvoje įveistas braškynas būna 2-3 kartus mažiau piktžolėtas, 13 % derlingesnis, o uogų savikaina 11 % žemesnė negu piktžolėtoje dirvoje.
Jauname braškyne tris kartus panaudoti tam tikri herbicidai sunaikina atitinkamai daugiau piktžolių ir sumažina jų masę negu purškiant standartine norma. Derančiame braškyne šie herbicidai beveik neturi įtakos bendram braškyno piktžolėtumui, nes neveikia daugumos daugiamečių piktžolių.
Dirvožemio paruošimas ir jo svarba
Geriausiai paruoštoje dirvoje įveistas braškynas būna 2-3 kartus mažiau piktžolėtas, 13 % derlingesnis, o uogų savikaina 11 % žemesnė negu piktžolėtoje dirvoje.
Braškėms auginti geriausiai tinka priesmėlio ir lengvos priemolio dirvos. Geriausiai auga silpnai rūgščiuose - neutraliuose dirvožemiuose (pH 5-7), rūgštesnes dirvas reikėtų metus iki sodinimo kalkinti.
Prieš pradedant braškių sodinimą, būtina paruošti dirvožemį. Visų pirma, svarbu išnaikinti daugiametes piktžoles ar kitus pašalinius augalus. Taip pat svarbu, kad tame dirvožemio plote pastaruosius 4 metus nebuvo augintos bulvės ar pomidorai, dėl šiuos augalus puolančių ligų ir kenkėjų.
Braškių dirvožemiui nėra labai reiklios. Puresnėje dirvoje susiformuoja stipresnis braškės daigo šaknynas, tačiau braškes reikia dažniau laistyti. Susigulėjusioje žemėje braškės daigo šaknynas giliai neįsiskverbia, todėl drėgmė užsilaiko ilgiau.
Braškių sodinimas: Mėgėjai dažnai į vieną vietą sodina 2-3 daigus, siekdami apsidrausti. Toks pasodintas braškių daigų kiekis pirmaisiais augimo metais atrodo normaliai, tačiau po pirmojo derliaus nuėmimo krūmas pradeda skursti, konkuruoja su kitais augalais dėl maistingųjų medžiagų. Dėl šios priežasties būtina sodinti braškių daigus po vieną (įprastai 30-35 cm atstumu) šachmatų principo eilėmis.
Atstumas tarp sodinamų braškių daigų priklauso nuo specifinės braškių veislės. Kaip pavyzdys, braškių veislė su vešlia lapija sodinama kas 30-35 cm atstumu. Daigus būtina sodinti šachmatine eile, kad gautų daugiau dirvožemio vietos ir saulės šviesos.
Svarbu ir tai, kad braškių daigo negalima per giliai užkasti. Sodinant frigo (šaldytus) daigus, negalima užlenkti šaknų. Jei braškių daigo šaknys užsilenkia ir pasidaro panašios į „J“ raidę, didelė tikimybė, kad daigas neprigis.
Braškių veislių pasirinkimas ir auginimo perspektyvos
Per pastaruosius 20 metų buvo ištirta, atrinkta ir pasiūlyta versliniuose braškynuose auginti įvairių veislių braškes. Pastaraisiais metais plačiausiai versliniuose braškynuose auginamos ankstyvosios Honeoye, vidutinio ankstyvumo Elkat, Elsanta, vidutinio vėlyvumo Polka, Marmolada, vėlyvosios Senga Sengana, Pegasus ir labai vėlyvos Pandora veislės.
Lietuvoje braškių uogų auginimui klimatas labai palankus, uogos vertinamos ir turi senas vartojimo tradicijas. Šio verslo rentabilumas - vienas iš didžiausių, o pelningą verslą galima sukurti pakankamai nedideliame žemės plote.
Daugelio braškių augintojų nuomone, braškių versle sėkmę didžiausia dalimi lemia kokybiški braškių daigai. Investicijos į kokybiškus daigus sudaro didžiąją dalį įdėjimų į šį verslą. Sėkmingi braškių augintojai daigus dažniausiai perka iš specializuotų daigų augintojų ūkių Olandijoje.
Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti braškių uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus. Stipriems daigams užauginti reikia šiek tiek kitokių klimato sąlygų bei nemažų ūkininkų investicijų į licencijas.
Henselmans šeimos patirtis braškių daigų auginime
Į Lietuvą daigus tiekianti olandų braškių daigų augintojų Henselmans šeimos kompanija užsiima šia veikla nuo 1956 metų. Patirtis, siekianti virš 60 metų, leido puikiai įsisavinti daigų auginimo technologiją bei suprasti ir prisitaikyti prie kintančių braškių augintojų poreikių.
Henselmans ūkyje daigai auginami apie 30 ha plote, laikantis kelių principų, užtikrinančių daigų kokybę: motininiai daigai turi būti aukščiausios kokybės, nuolatinis auditas ir kontrolė dėl kenkėjų bei ligų, darbas maksimaliai laikantis nustatytų protokolų, kasdienė asmeninė savininkų laukų priežiūra.
Braškių daigų elito sistema
Olandijoje braškių daigai auginami griežtai laikantis elito sistemos. Henselmans pirmąją daigų partiją perka iš Olandijos inspekcijos ir kompetencijų centro Naktuinbouw. Tai šimtu procentų sveika sodinamoji medžiaga, vadinama PBM (Prebasic Material). Daigai sodinami į sterilius šiltnamius ir duoda BM1 (Basic Material 1) klasės daigų. Antraisiais metais daigai vėl dauginami steriliuose šiltnamiuose ir duoda BM2 derlių. Trečiaisiais metais daigai sodinami laukuose, kur duoda BM3 klasės daigus.
Henselmans išrado technologiją, kaip braškių daigus auginti vienerius metus laukuose, taip sumažinant nepageidaujamų ligų ir kenkėjų tikimybę, gaunant sveikesnius, aukštesnės kokybės daigus.
Perkant nelegalius daigus iš nelegalių augintojų dažniausiai nusiperkami silpni, neaišku kurios kartos ir kokiomis sąlygomis auginti daigai. Po kiekvieno padalinimo daigo statusas ir kokybė krenta. Atitinkamai gaunamas daug mažesnis braškių derlius, didelė tikimybė savo lauką užkrėsti ligomis ir kenkėjais.
Frigo braškių daigų auginimas ir kategorijos
Frigo daigai kasami specialia technika gruodžio mėnesį, rūšiuojami ir supakuojami. Braškių daigai yra išrūšiuojami ir supakuojami. Iškasti braškių daigai rūšiuojami rankomis pagal kategorijas ir užšaldomi -1,8°C temperatūroje. Taip gaunami šaldyti frigo daigai, kuriuos bus galima sodinti tiek kitų metų pavasarį, tiek vėliau.
Priklausomai nuo karūnėlės skersmens milimetrais, daigai skirstomi į kelias kategorijas, pagal kurias galima prognozuoti būsimą derlių:
- B kategorija: karūnėlė 6-8 mm, subrandina 1 žiedkotį, tikėtinos kelios uogos tą patį sezoną; sodinama kitų metų geram derliui.
- A kategorija: 9-14 mm, subrandina 1-2 žiedkočius, galima tikėtis iki 100-150 g nuo daigo.
- A+ kategorija: 15-18 mm, 2-3 žiedkočiai, galima tikėtis 200-250 g uogų.
- A++ kategorija: virš 18 mm, 3-4 žiedkočiai, 250-300 g uogų.
Daigų augintojai Henselmans augina ir aukštesnės kategorijos Mini Tray Plants (MTP) bei didžiausius Tray Plants (TP) daigus, kuriuos naudoja profesionalūs braškių augintojai šiltnamiuose ir jau pirmaisiais metais gauna 350-1000 g uogų derlių.
Braškių auginimo technologijos ir priežiūra
Žemės paruošimas braškynui
Žemės paruošimas braškių auginimui gali būti intensyvus ir beveik natūralus. Intensyviu atveju žemė paruošiama greitai, naudojant chemines priemones, vėliau įterpiamas mėšlas. Pavasarį dirva kultivuojama ir ruošiama sodinimui.
Naudojant mažiau cheminių priemonių, dirvą gali tekti ruošti ilgiau. Geriausia pradėti dirvos ruošimą pavasarį ir laikyti juodąjį pūdymą 1-2 metus. Suartoje ir suakėtoje žemėje įsėjami žemę nuo piktžolių valantys augalai, kurie vėliau susmulkinami ir užariami kaip žalia trąša.
Braškėms patinka organinės trąšos, todėl prieš 1-2 metus rekomenduojama į laukus įterpti mėšlo. Tačiau reikėtų įvertinti, kad mėšlas gali padidinti žolėtumą ir skatinti ligų bei puvinių dauginimąsi. Per daug patręšus dirvoje gali susidaryti per didelis azoto kiekis, nuo ko braškės gali auginti daugiau lapų nei uogų, o uogose ima kauptis nitratai.
Braškių sodinimas ir priežiūra
Hektarui naujo braškyno įveisti reikėtų apie 30 000 daigų. Produktyviam ir rentabiliam braškių verslui reikėtų rinktis BM5 ir CM klasės, frigo daigus. Iš frigo daigų jau po 7-8 savaičių gaunamas braškių derlius.
Frigo braškių daigai sodinami:
- TP, MTP, A++ kategorijos į šiltnamius, tunelius kovo-balandžio mėnesiais, ankstyvam derliui gauti.
- A ir A+ kategorijos į laukus, balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, įprastinis sodinimas.
- A ir A+ kategorijos į laukus gegužės gale-birželį, vėlyvam derliui gauti.
- B ir A kategorijos į laukus liepos-rugsėjo mėn. kitų metų derliui.
Norint gauti vėlyvesnį derlių, galima auginti remontantinių veislių braškes, kurios sodinamos kovo mėnesį į šiltnamius ir dera visą sezoną iki spalio-lapkričio.
Lietuvoje braškės sodinamos keliais būdais. Intensyviuose braškių auginimo ūkiuose prekinis derlius gaunamas jau pirmaisiais metais. Daigai sodinami 25-35 cm atstumu tarp krūmelių, 30-40 cm tarp eilių. Daigai sodinami dažniausiai lygioje dirvoje arba žemose lysvėse.
Labai svarbus braškių daigų sodinimo gylis - geriausia juos pasodinti ties šerdelės viduriu. Po pasodinimo praėjus stipresniam lietui, reikėtų padaryti korekcijas. Šaknys sodinant turi būti vertikaliai tiesios, neužsirietusios.
Daigai dažniausiai sodinami į dirvą, uždengtą polietilenine dvispalve plėvele (viršus šviesus, apačia juoda) arba juoda agroplėvele, kuri saugo nuo piktžolių ir neleidžia įsišaknyti ūsų. Uždengtą plėvelę reikia mulčiuoti, kaip ir tarpvagius, geriausia kvietiniais šiaudais.
Taupant daigams, braškės sodinamos didesniu atstumu, pagrindinį derlių gaunant kitais metais iš dukterinių daigų. Tačiau toks taupymas dažniausiai prarandama laiko, o nekontroliuojamas tankumas gali skatinti uogų puvinį ir grybines augalų ligas.
Braškių laistymo sistema
Papildomas braškių laistymas yra būtinas braškių agrotechnikoje. Be jo derlius bus apie 30 procentų mažesnis. Dažniausiai naudojamos lašelinio tipo laistymo sistemos, nes braškių lapai nemėgsta vandens ir laistant iš viršaus labiau serga lapų ligomis, uogų puviniais.
Braškių tręšimas
Braškėms reikia labai gerai subalansuoto tręšimo. Patariama kreiptis į specialistus, kad sudarytų tręšimo planą. Mineralinės trąšos turėtų būti naudojamos atsižvelgiant į esamą dirvos būklę ir įvertinant derliaus iš dirvos ištraukiamų naudingų medžiagų kiekį.
Specialistai rekomenduoja naudoti specialiai braškėms sukurtas trąšas. Daugelis profesionalių augintojų naudoja kompanijos „Mivena" specialiai braškėms sukurtas kontroliuojamo išsiskyrimo Field-Cote CRF ir vandenyje tirpias Granusol WSF trąšas. Jos užtikrina optimalų maistingų medžiagų išsiskyrimą visu vegetacijos periodu.
Šiltnamiuose naudojamos „Mivena" kompanijos Horti-Cote Plus CRF trąšos, kurios geriausiai tinka auginant augalus durpių, kokoso substratuose, maišuose, loviuose, vazonuose.
Rekomenduojama 40 % trąšų braškės gauti prieš derlių, o 60 % - po derliaus nuėmimo. Kitų metų žiedynai formuojasi liepos-rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, todėl itin svarbu, kad šiuo metu augalai būtų subalansuotai tręšiami.
Braškių ligos ir kenkėjai
Braškės yra jautrios keletui kenkėjų rūšių ir dirvožemyje plintančioms grybinėms ligoms. Geriausia kovos su braškių grybinėmis ligomis strategija yra prevencija.
Pagrindinės braškių ligos
- Braškių miltligė: Pažeisti lapai susiriečia į viršų, ant lapų būna baltas miltligės apnašas. Uogos užsikrečia žydėjimo metu, liga pasireiškia joms nokstant.
- Dėmėtligė: Liga pasireiškia ant lapų smulkiomis, tamsiai raudonomis dėmelėmis. Pažeisti lapai tampa rudi, džiūsta ir užsiriečia. Liga gali pasireikšti ir ant žiedų bei vaisių.
- Braškių šviesmargė: Pažeidžia lapus, vaiskočius, taurėlapius, uogas. Smarkiai išplitus, sumažėja asimiliacinis lapų paviršius.
- Kekerinis puvinys: Sukėlėjas pažeidžia visas antžemines augalo dalis, tačiau pavojingiausias uogoms. Ant uogų atsiranda minkštų rudų dėmių su puriu pilku grybienos sluoksniu.
- Verticiliozė: Liga, pažeidžianti augalą.
Pagrindiniai braškių kenkėjai
- Grambuoliai: Lervos pažeidžia daržovių požemines dalis, ypač šaknis. Augalai skursta ir džiūsta.
- Tripsai: Suaugėliai ir nimfos čiulpia žiedus, jaunus lapus ir vaisius. Pažeistos dalys pabąla, vėliau paruduoja, sutrinka augalų augimas.
- Žemuoginis pjūklelis: Lervos maitinasi lapais, išgraužia skyles ir suėda minkštimą.
- Paprastoji voratinklinė erkė: Veisiasi ir minta apatinėje lapų pusėje. Apnikti augalai skursta, mažai dera.
- Žemuoginė erkė: Kenkia augimo kūgeliui ar jaunų lapų zonai. Kerelis gelsta, raukšlėjasi, skursta, džiūsta.
- Avietinis žiedgraužis: Suaugę vabalai graužia lapuose skyles, patelės pagraužia žiedkočius, dėl to sumažėja žiedų ir uogų.
- Šliužai ir sraigės: Mėgsta lapinius augalus, gali suėsti ir braškių lapus ar uogas.
- Kurkliai: Graužia šaknis, šakniastiebius, minta antžeminėmis augalų dalimis.
- Braškių nematodai: Parazituoja braškes, pažeisdami šaknis. Dėl pažeidimų braškės greičiau užsikrečia virusinėmis ligomis.
tags: #braskiu #ataugos #birzelio #men