Floribundinių rožių priežiūra

Floribundinės rožės - tai viena populiariausių rožių grupių, pasižyminti gausiu ir ilgu žydėjimu. Jos buvo sukurtos kryžminant arbatines ir poliantines rožių rūšis, todėl derina geriausias abiejų rūšių savybes: grožį ir atsparumą. Floribundinės rožės (angl. floribunda) pasižymi intensyviu žydėjimu, daugybe žiedų ant vieno ūglio ir plačia spalvų palete. Šių rožių selekcija prasidėjo XX a. pradžioje Europoje, o netrukus jos išpopuliarėjo visame pasaulyje dėl savo puikių savybių.

Floribundinių rožių krūmas su daugybe žiedų

Bendrieji reikalavimai floribundinėms rožėms

Renkantis vietą rožėms, svarbiausias kriterijus - saulės kiekis. Rožėms būtina šviesa bent šešias valandas per dieną. Idealu, jei vieta yra apsaugota nuo vėjo, tačiau atvira saulės šviesai. Tam puikiai tinka pietų ar pietryčių pusės gėlynai. Taip pat yra nemažai veislių, kurioms pakanka 4-5 valandų saulės per dieną. Pakankamai geras dirvos drenažas taip pat yra svarbus. Rožė neaugs, jei šaknys nuolat merk s vandenyje.

Idealus dirvožemis - lengvas priemolis (pH 6-6,5), turtingas maistinėmis medžiagomis bei humusu. Labai kalkinga dirva kenksminga. Į labai molingą dirvą reiktų pridėti smėlio, komposto, laistyti humuso ekstrakto turinčiomis trąšomis „Biocat 15“. Kompostas, šiek tiek molio ir „Biocat 15“ tiks ir smėlingoms dirvoms.

Daugiausiai priežiūros (gero dirvožemio, saulėtos vietos) reikalauja gausiai pakartotinai žydinčios rožės - arbatinės hibridinės, floribundinės, poliantinės ir kt.

Sodinimas

Naujas rožes sodinti į saulėtą, giliai išpurentą, daug humuso turinčią, trąšią žemę. Dirvožemis, kuriame rožės augo daugiau nei 10 metų, netinkamas naujoms rožėms. Naujai pasodintos rožės skurs, netgi jei seniau toje vietoje augusios klestėjo.

Sodinti ne per tankiai. Specialistai pataria į 1 m² sodinti:

Besidriekiančių rožių po 2-4 augalus
Miniatiūrines 6-9
Arbatines-hibridines ir floribundines 5-6
Krūmines 3
Parko 1-2
Vijoklines kas 1,5-2 metrus

Tinkamiausias rožių sodinukų sodinimo laikas - vėlyvas ruduo ir ankstyvas pavasaris. Rožės plikomis šaknimis sodinamos tik ramybės būsenoje. Rudenį - ne anksčiau spalio mėn. ir iki tol, kol galima įdirbti žemę. Rudeninio sodinimo pranašumas - rožės pavasarį pradeda anksčiau augti.

Prieš sodinimą reikia pašalinti galimai pažeistas šaknis ir stiebus. Šaknis trumpinti nedaug - apie 1 cm, palikti visas smulkias šakneles. Rudeninio sodinimo metu rožių genėti nereikia.

Iškasti pakankamo dydžio duobę, kad joje laisvai tilptų rožių šaknys. Rožes sodinti taip, kad skiepijimo vieta (vieta, iš kur išauga pirmosios šakos) būtų apie 5-10 cm po žeme. Sodinant nereikia per jėgą lenkti, perlenkti šaknų - geriau per ilgas ištįsusias šaknis patrumpinti.

Pasodinus gerai palaistyti. Pasodintus sodinukus (tiek pavasarį, tiek rudenį) apmulčiuoti apie 10-15 cm žeme. Tai apsaugos stiebus nuo suvytimo (džiovinančios saulės, vėjų, šalčių), kol nepradėjo funkcionuoti šaknys. Nepamiršti palaistyti, jei to reikia, vandeniu. Išaugus naujiems ūgliams (apie 5 cm), ir praėjus šalnų pavojui, pašalinti žemes.

Sodinant vijoklines rožes šalia sienos, šaknis reikia nukreipti tolyn nuo sienos. Sodinti taip, kad šakos linktų link sienos.

Tręšimas

Prieš sodinimą, taip pat ir jau pasodintas rožes, patręšti ekologinėmis trąšomis „Black Pearl“. Tai turtingos organinėmis, humusinėmis medžiagomis, turinčios azoto, kalio, sieros trąšos.

Patogu dekoratyvinius augalus tręšti kontroliuojamo tirpumo kompleksinėmis trąšomis „Agroblen“, „Agromaster“. Jos veikia nuo 2-3 iki 5-6 mėn. ir ilgiau, priklausomai nuo pasirinktos formos. Trąšų norma nuo 5-7 g; 10-15 g iki 35-45 g/augalui - priklausys ne tik nuo dirvos mechaninės sudėties, derlingumo, bet ir augalų poreikio. Priesmėlio dirvose rekomenduojama naudoti didesnes trąšų normas, priemolio ir molio - vidutines. Trąšų granulės įterpiamos netoli augančių augalų 5-10 cm gyliu, bet ne arčiau kaip 5 cm. Specialiai sukurta natūraliai suirstanti organinės kilmės danga kontroliuoja maistinių medžiagų tirpumą bei patekimą į augalą reikalingais kiekiais per nustatytą laikotarpį.

Jaunų, tik pasodintų rožių pirmais metais nepertręšti.

Pavasarį, po genėjimo, rožėms reikia papildomo maisto - šiuo metu ypač svarbus azotas, fosforas ir kalis. Galima naudoti kompleksines mineralines trąšas arba natūralią organiką. Tręšimo efektyvumą ženkliai padidina drėgmė - prieš tręšimą ar po jo patartina palaistyti.

Rudenį trąšos turi būti be azoto - geriausia su kaliu ir fosforu. Spalį nužydėjusių žiedų jau nebešaliname - taip rožė gauna signalą, kad laikas pereiti į ramybės fazę.

Laistymas

Laistant stengtis neaplieti lapų ir žiedų, kitaip jie pradeda ruduoti ir pūti. Rožės mėgsta drėgną, bet ne šlapią dirvą. Tik ką pasodintos jaunos rožės laistomos kasdien iki pilno įsišaknijimo (jei nelyja). Lieti reikia gausiai, bet ne per daug, kad nebūtų išplautos iš dirvožemio maistingų medžiagų.

Rožes geriausia lieti ryte arba vakare. Kad iš dirvos mažiau išgaruotų vandens, ją reikia atsargiai išpurenti ir apmulčiuoti.

Suaugusios rožės turi ilgas šaknis ir vandenį paima iš gilių dirvos sluoksnių, todėl jos laistomos retai (maždaug kartą per savaitę, nelygu koks oras), bet gausiai. Paprasčiausia laistyti laistytuvu, nuėmus galvutę. Lieti reikia ne į krūmo centrą, o žemę aplink jį, stengiantis nesušlapinti lapų ir žiedų.

Gerai būtų aplink krūmą ar kelis krūmelius iš žemių padaryti neaukštus bortelius, kad vanduo nenubėgtų, o visas susigertų. Laistymui geriausiai tinka lietaus vanduo ar iš natūralių telkinių. Naudojant vandentiekio vandenį, pradžioje reikia jį įpilti į turimą talpą ir palaukti (ne trumpiau kaip 30 min.) kol išgaruos chloras ir vanduo šiek tiek sušils. Paliejus rožes šaltu vandeniu, ypač esant karštam orui ir dirvai gerai įšilus, šaknys staigiai atšąla ir sunkiai įsiurbia vandenį. Taip rožių krūmai gali net apvysti lyg trūktų vandens, nors jie yra gausiai palieti.

Vasarą rožės demonstruoja visą savo potencialą. Laistymas turi būti pastovus, bet ne per gausus - žemė tarp laistymų turėtų šiek tiek pradžiūti. Labai svarbu vengti vandens ant lapų, nes tai skatina grybelines ligas.

Genėjimas

Pavasaris. Nudengtas rožes išgenėti, iškarpant pajuodusius šakų galiukus, smulkias nereikalingas šakutes, negyvus stagarus ir dagius.

Rožės genimos priklausomai nuo veislės: arbatinės ir floribundinės trumpinamos iki 3-5 pumpurų, vijoklinės - labiau išretinamos, o miniatiūrinės - tik lengvai koreguojamos.

Pavasarį, praėjus šalnų pavojui, floribundą geriausia genėti. Visi silpni ir ligoti ūgliai pašalinami. Naujos šakos niekada nebus stipresnės už tas, iš kurių jos auga, todėl reikia būti negailestingiems.

Pradedantiesiems sodininkams reikia atsiminti, kad, skirtingai nuo hibridinių arbatų veislių, floribundas auginamas kaip krūmas.

Pirmą pavasarį po pasodinimo augalas nupjaunamas nuo pagrindo iki trijų ar keturių pumpurų. Tai viena iš pagrindinių taisyklių, kaip auginti sveikas rožes.

Vasarą. Nukarpyti peržydėjusius žiedus, iškarpyti silpnus, aklus, taip pat kreivus ir senus, neproduktyvius ūglius. Neužmiršti iškarpyti laukinių ūglių, atimančių daug maisto medžiagų iš kultūrinių ūglių.

Norint paskatinti žydėjimo tęstinumą, būtina šalinti nužydėjusius žiedus.

Ruduo. Žiemai rožės pakerpamos spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje. Pernelyg anksti kirpus, ypač esant šiltam ir ilgam rudeniui, dalis krūmelių atsprogsta, pradeda augti ūgliai, kurie nespėja sumedėti ir pasiruošti žiemai. Besidriekiančių rožių karpyti beveik nereikia, nukarpomi tik ilgų, išbėgusių ūglių galai. Miniatiūrinių rožių patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai, nedaug daugiau 1/3 ilgio. Arbatinių-hibridinių rožių krūmeliai apkarpomi paliekant 20-30 cm, floribundinių - šiek tiek ilgesni - 30-40 cm. Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20-25 cm nuo skiepijimo vietos. Parko rožių iškarpomi tik seni, ligoti ir kreivi stiebai. Vijoklinių rožių šakų taip pat nereikia trumpinti, nes gausiai jos žydi ant antramečių ūglių, tik pavasarį nukerpami pajuodusių šakelių galiukai.

Pakirptos rožės iki pastovių šalčių spėja užsigydyti ir apdžiūti, nes šviežiai nupjautų ir iškart uždengtų stiebų sultingi galai daug daugiau iššąla.

Baigiant genėti, likusius lapus, žiedpumpurius ir žiedus reikia nukarpyti. Nuo žemės aplink krūmelį nurinkti ir nugrėbti gulinčias šakeles, lapus, žiedlapius ir kt.

Mulčiavimas

Mulčiavimo nauda akivaizdi: esant sausam orui ilgiau sulaikoma drėgmė, esant lietingam orui neužsistovi vanduo, nes jis susigeria, šildo dirvą, mažiau auga piktžolės, padidėja dirvoje humuso, taip krūmai papildomai maitinasi, mažiau serga grybelinėmis ligomis.

Mulčiavimas - tai dirvožemio padengimas 4-8 cm storio organine medžiaga. Mulčiavimui geriausiai tinka nurūgštintos durpės (gali būti ir su kompleksinėmis trąšomis), geras sodo kompostas, susmulkinta medžių žievė, perpuvęs raguočių mėšlas, perpuvę lapai (iš miško), medžio drožlės.

Prieš mulčiuojant reikia išnaikinti piktžoles, gausiai palieti, įterpti trąšų. Rudenį mulčiuojantį sluoksnį (jei tai buvo perpuvęs mėšlas, kompostas ar perpuvę lapai) apie 2 cm atsargiai įterpti į dirvą ir iš naujo užmulčiuoti.

Kad iš dirvos mažiau išgaruotų vandens, ją reikia atsargiai išpurenti ir apmulčiuoti.

Mulčiavimas padeda išlaikyti drėgmę prie šaknų.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Nuo pavasario ir per visą vegetaciją didelis darbas - rožyno priežiūra. Kartu su bundančiomis rožėmis bunda ir peržiemoję ligų pradai bei kenkėjai. Vegetacijos metu nuo galimų ligų ir kenkėjų antplūdžio geriausia priemonė - profilaktika. Tam tikslui geriausia priemonė - biologiniai natūralios kilmės augalinių ekstraktų pagrindu pagamintos trąšos.

Reguliariai jas naudojant galima pilnai pakeisti cheminius insekticidus bei fungicidus ir kuo ilgiau išlaikyti augalus sveikus, nenaudojant pesticidų.

Trąša „Mimoten“ - puiki prevencinė priemonė ir alternatyva fungicidams apsaugant rožes nuo šaknų, pašaknio puvinių bei vytulių. Laistoma kas 2- 3 savaites „Mimoten“ 0,1%. Taip pat su „Mimoten“ galima augalus tręšti purškiant per lapus 0,2-0,3% tirpalu - gera stiprinanti priemonė nuo dėmėtligių, kekerinio puvinio.

Neleisti kenkėjams išplisti rožėse padės reguliarus purškimas augaliniais ekstraktais, kurie pasižymi geromis atbaidančiomis savybėmis.

Profilaktiškai galima purkšti lengvais, biologiškai žmogui nekenksmingais augalų nuovirais: serenčiai (5 l. sausos žolės, 10 l. vandens, laikyti 1-3 paras, pridėti 40 g. ūkiško muilo ir purkšti nuo amarų), garstyčių milteliai (200 g. garstyčių miltelių, 10 l. vandens, palaikyti 1 parą, purkšti nuo amarų), bulvienojai (1,5 kg. žalių bulvienojų, 10 l. vandens, mirkyti 5 val., perkošti, pridėti 40 g. ūkiško muilo, purkšti nuo amarų, voratinklinių erkučių ir jaunų lervų), paprastosios kiaulpienės (300-400 g. susmulkintų šaknų arba lapų, 10 l. vandens, mirkyti 3-5 val., purkšti nuo amarų, cikadelių, voratinklinių erkučių), paprastosios kraujažolės (800 g. žydinčių kraujažolių, 10 l. karšto vandens, perkošti, pridėti 40 g. ūkiško muilo, purkšti nuo amarų, erkučių, tripsų, vikšrų), vagomieji česnakai (sutrinti 0,5 kg. česnako galvučių, užpilti 5 l. vandens, perkošti, praskiesti vandeniu iki 10-15 l., purkšti nuo amarų, erkučių), pelynai (5 l. žalios susmulkintos žolės užpilti 5 l. šalto vandens, mirkyti 1 parą, 0,5 val. virti, perkošti, atskiesti dar 5 l.).

Pasirodžius didesnėms kenkėjų kolonijoms purkšti insekticidais ir akaricidais, griežtai vadovaujantis pridedama naudojimo instrukcija.

Nuo grybinių ligų naudojami fungicidai, kurių yra platus spektras. Purkšti geriausia vakare, esant sausam orui ir nesant lietaus bei vėjo. Būtinai naudoti apsaugos priemones - pirštines, respiratorių.

Pagrindinės ligos ir kenkėjai

Juodasis dėmėtumas (Diplocarpon rosae): Ant apatinių lapų atsiranda juodos dėmės su nelygiais kraštais, lapai pagelsta ir nukrenta vidurvasarį. Krūmas lieka plikas. Liga plinta, kai lapai būna šlapi ilgiau nei 7 valandas. Sprendimas: surinkti ir sunaikinti sergančius lapus; išpjauti krūmo vidurį, kad vėjas prapūstų lapus ir jie greičiau džiūtų; profilaktikai pavasarį (prieš sprogstant pumpurams) nupurkšti vario sulfatu.
Tikroji miltligė (Podosphaera pannosa): Atrodo, lyg kas būtų apibarstęs lapus miltais. Lapai susisuka, deformuojasi. Dažnai puola per sausras, kai augalas patiria vandens stresą. Sprendimas: reguliariai drėkinti dirvą (ne lapus!); mulčiuoti, kad išlaikyti drėgmę prie šaknų.
Netikroji miltligė (Peronospora sparsa): Ant lapų viršaus atsiranda violetinės/raudonos dėmės, o apačioje - pilkas pelėsis. Liga plinta žaibiškai vėsiu ir drėgnu oru. Sprendimas: pažeistas šakas nedelsiant išpjauti ir sudeginti; naudoti sisteminius fungicidus.
Amarai (Aphids): Siurbia sultis iš jaunų ūglių. Sprendimas: stipri vandens čiurkšlė numuša amarus; naudoti muilo tirpalą; jei populiacija nedidelė, leisti gamtai susitvarkyti pačiai.
Rožinis pjūklelis (Rose sawfly): Lervos suėda lapų minkštimą, palikdamos tik gyslas, arba susuka lapus į vamzdelį. Sprendimas: rinkti lervas rankomis arba sutraiškyti.
Voratinklinė erkė (Spider mite): Bėda karštų ir sausų vasarų metu. Lapai tampa blyškūs, gelsvi, o apatinėje pusėje matyti smulkus voratinklis. Sprendimas: dažnas rožių purškimas vandeniu rytais; akaricidai naudojami tik kraštutiniu atveju.

Ruošimasis žiemai

Rudenį, nors rožės dar pilnos žiedų, bet jau pradedamos ruošti žiemos poilsiui.

Prieš dengiant rožes, dar esant teigiamai temperatūrai, krūmelius ir žemę aplink juos dezinfekuoti vario gr. produktais.

Uždengti rožes tik atėjus pastoviems šalčiams. Lengvų šalnų rožės nebijo, jos netgi tampa atsparesnės, palaipsniui pripranta prie žemos temperatūros.

Gruodui sutraukus žemę, užpilti 15-20 cm kaupą durpių, po to eglišakėmis - tai bene geriausia dengiamoji medžiaga.

Negalima rožių uždengti aklinai ar per šiltai. Nepalikus vėdinimo, krūmas pradeda pūti, o per šiltai apklojus ir esant saulėtoms dienoms ir atlydžiams, rožės pradeda busti ir vėl atšalus gali žūti. Labai gerai, kai uždengtas rožes apsninga lengvas, purus sniegas.

Žiemai artėjant, svarbu pasirūpinti visos laistymo sistemos paruošimu. Ji turėtų būti išardyta, o visas likęs vanduo - kruopščiai pašalintas, kad išvengtumėte užšalimo ir galimų pažeidimų. Visas laistymo sistemos dalis rekomenduojama per žiemą laikyti švarioje, sausoje vietoje, kur jos bus apsaugotos nuo drėgmės ir šalčio.

Floribundinių rožių veislės

Yra daugybė floribundinių rožių veislių, kurios stebina savo grožiu ir žydėjimo savybėmis.

'Rumba': Spalvų mišinys nuo geltonos iki raudonos spalvos.
'Leonardo da Vinci': Tankiai dvigubinta veislė su gausia ir labai tankia lapija. Pasižymi gausiu ir ilgalaikiu žydėjimu. Saulėje ryškiai sočiai rožinės spalvos žiedai nenuvysta, nebijo gausios drėgmės.
'Augusta Luiza': Nudžiugins didelėmis gėlėmis, kurios, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, turi vaivorykštį atspalvį. Jos gali būti vyno arba persiko.
'Niccolo Paganini': Raudonoji aksominė rožė, labiau paplitusi šilto klimato šalyse. Ji džiugina sodininkus gausiu žydėjimu, atsparumu ligoms. Puikiai tinka papuošti gėlynus.
'Kimono': Pirmą kartą pasirodė prieš keturiasdešimt metų, gėlių atspalvis yra lašišos rožinis. Kiekviename žiedyne yra 20 žiedų.
'Pomponella': Rožė gėlynams, kurią galima stipriai pailginti į viršų. Gėlės yra tamsiai rausvos spalvos, surenkamos į šepetėlį po 7 vnt. Augalo krūmai šakoti, bet stovi stačiai.
'Bonika': Mėgstama sodininkų, nes greitai įsišaknyja ir auga, be to, žydėjimo laikotarpiu visiškai pasidengia šviesiai rožinio atspalvio gėlėmis. Augalas ir toliau džiugina savo grožiu iki vėlyvo rudens.
'Samba': Rožių veislė, kuri yra dėmėta, patys žiedai rausvai geltoni. Net debesuotą dieną tokie krūmai gėlių lovoje sukuria šventinę atmosferą. Būdami saulėje, žiedai nenuvysta, o tik ryškėja.
'Broliai Grimai': Šios rožės krūmai dažnai naudojami gėlių lovose parko vietose, nes augalas turi gerą atsparumą ligoms ir reikalauja minimalaus dėmesio. Gėlės yra ryškiai oranžinės spalvos, surinktos didelėmis grupelėmis.
'Artūras Bellas': Floribunda, kuri ypač išpopuliarėjo šaltomis žiemomis regionuose, nes gali atlaikyti šalčius be papildomos pastogės ir nemiršta. Ryškiai geltonos gėlės laikui bėgant tampa labiau citrininio atspalvio ar net kreminės spalvos.
'Geiša': Rožė, kuri populiari dėl didelio augimo ir besiskleidžiančių ūglių. Abrikosų apelsinų gėlės yra renkamos patraukliuose dideliuose žiedynuose, kurių gausiai atsiranda ant krūmo.
'Angelo veidas': Žiedai gana stambūs, gero dvigubumo, turi levandų-alyvinius žiedlapius, apsuptus auksiniais kuokeliais. Puodelio formos arba plokšti, jie gaminami beveik nuolat visą sezoną. Rožė turi stiprų vaisių aromatą.
'Abrikosas': Gėlės ant krūmų yra puodelio formos, trijų ar daugiau pumpurų sankaupos. Jų vaisių (abrikosų) aromatas gana stiprus. Krūmai purūs, bet kompaktiški.
'Betty Boop': Tai vienas pirmųjų floribundų hibridų. Per šį laikotarpį rožė išlaikė savo populiarumą dėl savo kvapnaus aromato ir ryškiai rausvų žiedų.
'Rudasis aksomas': Tai viena iš nedaugelio rožių, turinčių unikalią rudą spalvą. Veislė populiari dėl atsparumo ligoms.
'Katedra': Rožės žiedai svyruoja nuo tamsiai abrikosų iki oranžinės spalvos, virsta geltonu atspalviu. Aromatas lengvas, bet malonus.
'Prašmatnus': Kiekviena gėlė turi nuo 20 iki 25 žiedlapių ir skleidžia lengvą vaisių aromatą. Veislė atspari žiemai.
'Pabėgimas': Krūmai turi paprastus rausvus žiedus su balta dėme centre. Rožė išskirtinio aromato, gausiai žydi, ištverminga.
'Europeana': Augalas, kurio pumpurai yra tamsiai raudonos spalvos, be jokių priemaišų. Rožė yra atspari grybelinėms ligoms.
'Mada': Jis turi ovalius pumpurus, kurie virsta koralų-persikų žiedais su 20-25 žiedlapiais ir saldaus aromato.
'Ugnies valdovas': Ovalūs pumpurai atsiveria ir virsta žiedynais nuo ugningai raudonos iki oranžinės raudonos su 50 žiedlapių. Augalas skleidžia muskuso aromatą. Ši rožė turi gerą žiemos atsparumą, tačiau yra linkusi į pelėsį.
'Pirmas leidimas': Gali pasigirti koralų apelsinų pumpurais ir tomis pačiomis gėlėmis. Žiedlapius supa geltoni kuokeliai, kvapas lengvas, saldus.
'Prancūziški nėriniai': Gėlės daro ilgalaikį įspūdį. Atspalvis artimas blyškiam abrikosiniam, kartais kreminio baltumo, visada elegantiškos klasikinės hibridinės arbatos rožės formos. Žydi iki rudens pabaigos.
'Genas Berneris': Floribundo klasika, kurioje puikuojasi vidutinio dydžio rožiniai žiedai, gana tankūs, su 35 žiedlapiais.
'Gruss An Aachen': Šio augalo pumpurai pagal aprašymą yra raudonai oranžinės ir geltonos spalvos. Žydėjimo metu sunku nepastebėti sodraus aromato. Rožė gali žydėti net daliniame pavėsyje.
'Hanna Gordon': Turi dideles dvigubas gėles, baltas su rausvu apvadu. Kiekviena gėlė turi apie 35 žiedlapius ir lengvo kvapo.
'Ledkalnis': Viena iš tų labai šalčiui atsparių rožių. Žiedai dvigubi, grynai balti ir labai kvapnūs.
'Nekantrus': Šiek tiek kvapnios gėlės turi ryškiai oranžinį atspalvį su geltonu pagrindu. Kiekviena gėlė turi nuo 20 iki 30 žiedlapių.
'Nepriklausomybė': Ryškios oranžinės-raudonos gėlės turi ypatingą kontrastą. Jie labai kvapnūs, gerai išsiskiria žalumynų fone.
'Intriga': Tikrai intriguojančios gėlės, turinčios slyvų atspalvį. Labai kvapnus.
'Dramblio kaulas': Krūmas žydėjimo laikotarpiu turi kreminės baltos spalvos rožes, kurios prasideda suapvalintais geltonais arba persikų spalvos pumpurais.
'Balandis': Gėlės yra geltonos ir lašišos rožinės spalvos mišinys. Krūmai auga gana dideli ir platūs.
'Ma Perkins': Jo gėlės yra neįprastos floribundui: lukštas yra rausvas, su abrikosų ir grietinėlės atspalviu. Gėlės yra kvapios.
'Margaret Merrill': Turi dideles kvapnias gėles, kurios, atrodo, yra padengtos skaistalais baltame fone.
'Marina': Turi nuo 35 iki 40 žiedlapių ir subtilaus aromato.
'Matadoras': Gėlės derina raudoną, oranžinę su aukso geltonumo atspalviais. Krūmai žydi ilgai, nereikalauja ypatingo dėmesio.
'Apelsinai': Šiek tiek kvapnios vidutinio dydžio gėlės ant krūmo turi nuo 12 iki 15 žiedlapių.
'Playboy': Gali pasigirti bordo-bronziniais pumpurais, kurie vėliau suformuoja didelius žiedus su iki 10 žiedlapių. Žydi iki vėlyvo rudens.
'Malonumas': Šios rožės krūmai turi stipriai rausvus, gerai susiformavusius koralinius rausvus žiedus. Augalas turi silpną aromatą, tačiau yra ilgi stiebai.
'Sarabanda': Rožė pavadinta nuostabaus senovinio teismo šokio vardu.

tags: #floribundines #rozes #prieziura