Skydamarių ir pomidorų bei agurkų ligų bei kenkėjų kontrolė
Augintojams didelį nerimą kelia nykstantys augalai, ypač kai priežastis lieka neaiški. Viena iš tokių problemų gali būti skydamariai - ypatingi vabzdžiai, kurie pasižymi nejudrumu ar lėta judėjimo eiga, o jų gležnas kūnas yra pridengtas maskuojančiu skydeliu arba vaškiniu sekretu. Skydamariai priklauso skydamarūnų (Coccoidea) antšeimiui ir yra vieno gausiausių straubliuotųjų (Hemiptera) būrio atstovai. Dažniausiai tai yra maži gyvūnėliai, retai viršijantys 5 mm ilgį, todėl jų rūšių identifikavimas reikalauja ypatingų žinių.
Skydamarių patelės, išsiritusios iš kiaušinėlio, įsisiurbia į augalą ir didžiąją dalį gyvenimo praleidžia nejudrios. Patinėliai maitinasi tik tam tikrais nimfos tarpsniais, o vėlesnės stadijos ir suaugėliai nebemaitina. Patinėliai dažniausiai turi vieną porą sparnelių ir gali skraidyti. Įdomu, kad ne visada išsivysto patinėliai, o kai kurių rūšių patelių kiaušinėliai gali būti produktyvūs ir be apvaisinimo.
Skydamarių sukeliama žala ir jų įvairovė
Skydamarių gyvenimo būdas yra labai įvairus ir specifinis kiekvienai rūšiai. Gausiai apnikti augalai gali sunykti ne tik dėl sulčių netekimo, bet ir dėl virusinių ligų, kurias platina šie vabzdžiai. Kai kurios skydamarių rūšys daro didelę ekonominę žalą žemės ūkyje, ypač augalams, auginamiems šilto klimato kraštuose. Tačiau kai kurios rūšys taip pat teikia ir ekonominės naudos. Pasaulyje priskaičiuojama per 8 tūkstančius skydamarinių rūšių, o jų tyrimams skirta atskira mokslo šaka - kokcidologija. Lietuvoje aptikta 40 skydamarių rūšių, iš kurių 13 yra invazinės. Ne visos mūsų šalyje aptinkamos rūšys yra žalingos, tačiau dažniausiai nuo jų nukenčia sumedėję augalai.
Kablelinis skydamaris (Diaspididae)
Kablelinis skydamaris priklauso tvirtaskydinių šeimai ir gali parazituoti beveik visus Lietuvoje augančius lapuočius medžius ir krūmus. Jo skydeliai, kurių ilgis tesiekia 2-3 mm, dažnai būna tokios pat spalvos kaip ir žievė, todėl sunkiai pastebimi plika akimi. Šis skydamaris dažniausiai dauginasi partenogenetiškai, populiacijose dominuoja patelės. Vasaros pabaigoje patelės po savo skydeliu padeda iki 80 kiaušinėlių ir nugaišta. Jaunos nimfos yra judrios ir mažytės, jas gali nunešti vėjas, taip jos išplinta ant kitų augalų. Prisisiurbusios nimfos gamina skydelį ir siurbia augalo sultis.
Kontrolė: Tuoj po vaismedžių ar vaiskrūmių žydėjimo (gegužės mėnesį) rekomenduojama purkšti augalus insekticidais, skirtais naikinti amarus sode, arba naudoti 6% bordinį skystį. Šiuo metu galima sunaikinti ir kitus kenkėjus.
Akacijinis skydamaris (Coccidae)
Akacijinis skydamaris priklauso minkštaskydinių šeimai ir skiriasi nuo kablelinio tiek išvaizda, tiek gyvenimo būdu. Jo parazituojamų augalų sąrašas apima daugiau nei 350 lapuočių medžių ir krūmų rūšių. Suaugusias pateles galima pastebėti gegužės pabaigoje. Birželio pradžioje po suformuotu skydeliu jos padeda iki 4 000 kiaušinėlių. Antro ūgio nimfos, atvėsus orams, grįžta ant augalo stiebų žiemoti. Lietuvoje per sezoną išsivysto tik viena karta, skirtingai nei šilto klimato kraštuose.
Kenksmingumo simptomai: Nimfoms pradedant maitintis lapų sultimis, lapai pasidengia lipniomis išskyromis (lipčiumi), vėliau pajuoduoja.
Kontrolė: Cheminėms augalų apsaugos priemonėms jautrios tik skydamarių nimfos, todėl jas galima pradėti naikinti nuo birželio vidurio, naudojant tuos pačius insekticidais kaip ir nuo kablelinio skydamario.
Minkštasis skydamaris
Minkštasis skydamaris, kaip ir serbentinis, priklauso minkštaskydinių šeimai, tačiau mūsų krašte dažniau aptinkamas šildomose patalpose: butuose, šiltnamiuose, oranžerijose. Skirtingai nei serbentinio, šio skydamario patelės nesigamina vaškinio skydelio ir išlieka judrios visą gyvenimą. Jos veda jau patelių kūne išsiritusias nimfas. Viena patelė gali atvesti iki 250 jauniklių. Jų buvimą išduoda ant lapų atsirandančios lipnios skydamarių išskyros - lipčius.
Kontrolė: Lietuvoje registruoti neonikotinoidų grupės insekticidai su veikliosiomis medžiagomis tiametoksamu, tiakloprido, acetamiprido. Jei insekticidų naudojimas ribojamas, galima naudoti produktus su entomopatogeninio grybo Lecanicillium (=Verticilium) lecanii sporomis arba purkšti 3% žaliojo muilo tirpalu.
Šiltnaminis miltuotasis skydamaris
Šiltnaminis miltuotasis skydamaris priklauso išskirtinei miltskydamarinių šeimai. Jo kūnas atrodo lyg apibarstytas miltais, o skydelio jis nesiformuoja. Tai atvykėlis iš svetur, kaip ir minkštasis skydamaris. Suaugusių patelių kūnas yra kiaušiniškas, 2-3 mm ilgio, pilkšvai rausvos spalvos, su 17 porų vaškinių blakstienėlių. Šie skydamariai yra polifaginiai kenkėjai, kenkiantys daugeliui dekoratyvinių ir sodo augalų. Dažniausiai plinta šildomose patalpose, tačiau vasarą gali apsigyventi ir lauke.
Kenksmingumo simptomai: Augalai, apnikti šių skydamarių, pasižymi lipčiumi ant paviršiaus ir baltais, vaškiniais, puriais gumulėliais lapų apatinėje pusėje, pažastyse ar ant stiebų.
Kontrolė: Siekiant išvengti miltuotųjų skydamarių išplitimo, būtinos prevencinės ir naikinamosios priemonės. Naujai įsigyti augalai turėtų būti stebimi mėnesį. Pastebėtus skydamarius reikia nedelsiant nuvalyti (nuplauti) stipria drungno vandens srove. Insekticidai, pagaminti kaip aliejinės suspensijos, yra efektyvesni nei vandens tirpalai, nes vaikinė apnaša apsaugo skydamarius. Taip pat galima naudoti žaliojo muilo tirpalą, nimazalį (Neemasal), kalkių-sieros nuoviro skiedinį.
Skruzdėlių kontrolė: Skruzdėlės yra skydamarių globėjos, trukdančios natūraliems jų priešams reguliuoti gausumą. Norint riboti skruzdėlių populiaciją, rekomenduojama naudoti specialius užnuodytus masalus arba pasigaminti 4% boro rūgšties ir 20-30% cukraus ar medaus tirpalą (sirupą), kurį reikia išpilstyti į negilius indelius ir išdėlioti arti skruzdėlynų.
Pomidorų ligos ir kenkėjai
Pomidorų auginimas, nors ir populiarus, gali būti sudėtingas dėl įvairių ligų ir kenkėjų. Sėkmingam derliui užtikrinti būtina žinoti auginimo ypatumus, technologijas ir agrotechnikos taikymo principus. Svarbu kruopščiai atrinkti ir sodinti nepažeistus sodinukus, reguliariai laistyti, ravėti, mulčiuoti, tinkamai genėti ir stebėti augalus, šalinant pažeistas dalis.
Norint turėti gausų pomidorų derlių, būtina mokėti pažinti ir laiku pastebėti pagrindinių ligų požymius bei kenkėjus.
Dažniausios pomidorų ligos
Auginant pomidorus atvirame grunte ligų priežastis dažnai yra lietus bei šilumos ir saulės trūkumas. Šiltnamiuose problemų gali sukelti perteklinis laistymas, per aukšta temperatūra ar saulės trūkumas. Jautrumą ligoms didina didelis temperatūros skirtumas tarp aplinkos ir šiltnamio, ilgesnė rasa, vėsus oras ir dažni lietūs.
Augalų streso mažinimui rekomenduojama naudoti amino rūgštis, tokias kaip AMINO PRO, Terra Sorb Foliar. Šios priemonės padeda sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų poveikį, skatina augalų regeneraciją ir maistinių medžiagų pasisavinimą.
Tinkamas veislės pasirinkimas taip pat turi didelę reikšmę. Neverta eksperimentuoti, auginant atviram gruntui skirtas veisles šiltnamiuose ir atvirkščiai.
Pomidorų maras (fitoftorozė)
Šią ligą sukelia bulvinė fitoftora (Phytophthora infestans). Sodindami pomidorus atvirame grunte, venkite jų auginti netoli bulvių.
Simptomai: Ligos pradžioje ant lapų, stiebų ir žalių vaisių atsiranda pailgos rusvos dėmės. Pažeistos lapų gyslos pajuoduoja, lapai sudžiūsta. Ant vaisių, ypač žalių, dėmės greitai pasidaro rudai margos, o vidus - rudas.
Prevencija ir apsauga: Svarbu laikytis sėjomainos, sodinti atsparių veislių daigus, vengti auginti pomidorus šalia laukų, kur jie auginami be apsaugos nuo ligų, subalansuoti tręšimą azoto trąšomis. Rekomenduojama laiku (preventyviai) naudoti fungicidus. Pirmam purškimui, kai pomidorai intensyviai auga, rekomenduojama naudoti sisteminio poveikio fungicidą Previcur Energy, kuris pasižymi gydomosiomis ir apsauginėmis savybėmis. Taip pat galima purkšti Revus 250 SC (6 ml - 10 l vandens) po pomidorų žydėjimo. Šis fungicidas skirtas bulvių ir pomidorų apsaugai nuo maro.
Natūralios priemonės: Siekiant auginti pomidorus natūraliai, rekomenduojama naudoti skystas mikroelementines trąšas Altosan B/Zn (mikroelementų boro ir cinko mišinys su chitozanu, stiprinančiu natūralų augalų atsparumą). Norint išvengti šio susirgimo arba tik pastebėjus pirmuosius maro požymius, rekomenduojama naudoti priemones CEPHYRO ir KYTOS kartu maišant viename purkštuve. CEPHYRO - aktyvus varis, tinkamas ekologinėje žemdirbystėje. KYTOS - augalų savisaugos mechanizmų induktorius, pagamintas iš 100% chitozano hidrochlorido.
Pomidorų sausligė (alternariozė)
Tai labai žalinga, lauke ir šiltnamiuose plintanti pomidorų liga, kuri pasireiškia ant daigų, lapų, lapkočių, stiebų ir vaisių.
Simptomai: Ant apatinių lapų atsiranda rudų, netaisyklingų, koncentriškai rievėtų dėmių. Dėmėms didėjant ir susiliejus, lapai džiūsta. Ant vaisių, dažniausiai nuo priaugimo vietos, plinta ruda, įdubusi, sauso puvinio dėmė, su juodomis apnašomis.
Prevencija ir apsauga: Rekomenduojama pomidorus, kaip bulvinių šeimos augalus, sodinti tame pačiame lauke ne dažniau kaip kas treji metai. Kai kurie fungicidai, naudojami nuo maro, yra efektyvūs ir nuo sausligės. Naudokite tik beicuotą sėklą. Svarbi sėjomaina arba kasmetinis šiltnamio žemės dezinfekavimas. Galima naudoti priemonę Microdoctor Soil cleaner. Vegetacijos metu palaikykite optimalią šiltnamio drėgmę ir temperatūrą. Nuėmus derlių, pašalinkite augalų liekanas.
Apsaugos priemonės: Nuo sausligės, kaip ir nuo maro, rekomenduojama naudoti fungicidus Previcur Energy ir Revus 250 SC, taip pat mikroelementines trąšas Altosan B/Zn. Taip pat galima naudoti CEPHYRO ir KYTOS kartu.
Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)
Vegetacijos laikotarpiui einant į pabaigą šiltnamiuose pomidorai dažnai suserga kekeriniu puviniu.
Simptomai: Ant žalių ar pradėjusių nokti vaisių atsiranda šviesiai žalsvų, apskritų, vėliau didėjančių dėmelių, kuriose matomi smulkūs rudi taškeliai. Dėmelės greitai paruduoja, plečiasi, susilieja. Pažeisti audiniai džiūsta, vaisiaus odelė susiraukšlėja, pasidaro tamsiai rudos spalvos, vėliau pajuoduoja.
Apsaugos priemonės: Prieš sodinimą būtina dezinfekuoti šiltnamio žemę ir patalpas. Neauginkite greta šiltnamių pilkajam kekerui jautrių augalų. Palaikykite normalią santykinę drėgmę, reguliariai rinkite ir išneškite ligotus vaisius. Jei naudojate cheminius produktus žemės dezinfekcijai, nepamirškite atstatyti dirvos mikroorganizmų pusiausvyros naudojant produktą ACTIVATION. Norint didinti natūralų augalų atsparumą, rekomenduojama naudoti preparatą Altosan B/Zn. Taip pat galima naudoti CEPHYRO ir KYTOS.
Fuzariozė (fuzariozinis vytulys)
Ši liga labiausiai paveikia šiltnamių pomidorus, bet ja serga ir lauke auginami augalai.
Simptomai: Išryškėjusios kraštinių lapų gyslos ir vystantys lapkočiai. Kartais ant pomidorų stiebų ir lapų atsiranda juodi lopai, padengti baltais ar blyškiai rožiniais grybeliais. Negydant šaknys pajuoduoja ir žūsta.
Prevencija: Rekomenduojama 4-6 metų rotacija be kiauliauoginių šeimos augalų. Būtina naikinti sirgusių augalų liekanas, auginti atsparias veisles, sudaryti optimalias sąlygas augalams.
Namų gamybos purškalai ir priemonės
Jei nenorite naudoti stiprių chemikalų, galite išbandyti laiko patikrintus naminius receptus.
Mielių purškalas
Šis purškalas gali būti naudojamas pomidorams ir agurkams, siekiant apsaugoti juos nuo grybelinių ligų. Mielės gali padėti apsaugoti augalus nuo grybelinių ligų, sustiprinti juos ir padidinti derlių.
Paruošimas ir naudojimas: 100 g mielių ištirpinkite 5 l drungno nenugriebto pieno ir praskieskite 10 l vandens. Galima įpilti šaukštą skysto muilo, kad skystis geriau laikytųsi ant lapų. Purkškite augalus kartą per savaitę.
Mielių purškalas taip pat gali būti naudojamas braškėms ir rožėms. Braškėms jis suteikia būtinų maistinių medžiagų, tarp jų B grupės vitaminų ir geležies, taip pat sumažina tikimybę, kad jas užpuls kenkėjai. Rožes galima kartą per mėnesį palaistyti mielių trąšomis, sumaišius susmulkintą šviežių mielių kubelį su 10 litrų drungno vandens ir palikus nusistovėti apie 1 val.
Mielių purškalas nuo amarų
Mielės yra puikus ir nebrangus būdas atsikratyti ne tik ligų, bet ir kenkėjų, tokių kaip amarai. Kai amarų nebelieka, augalą gausiai apipurkškite mielių purškikliu, kad apsaugotumėte nuo infekcijų.
Miltuotieji skydamariai: prevencija ir kontrolė
Miltuotieji skydamariai yra mažyčiai, balzgani, ovalo formos vabzdžiai, maitinantys augalų sultimis, ypač naujai besiformuojančių lapų ir stiebų. Jie gali sukelti lapų deformaciją, augimo sulėtėjimą ir bendrą augalų silpnėjimą.
Gyvenimo ciklas: Patelė deda 300-600 kiaušinėlių į baltą, vatą primenančią masę. Po 7-10 dienų išsirita gelsvos lervos („ropikės“), kurios ieško vietos maitintis. Tada seka nimfų vystymosi tarpsniai.
Mėgstamiausi augalai: Augalai, turintys gausiai sulčių ir minkštų audinių, ypač tropinės kambarinės gėlės (filodendrai, šefleros, hoyos). Juos itin traukia perlaistomi ar pertręšti azotu augalai.
Prevencija: Geriausia apsaugos priemonė - sukurti augalams kuo geresnes gyvenimo sąlygas, nes stiprūs ir sveiki augalai rečiau nukenčia.
Lengvas užkratas: Galima pašalinti stipria vandens srove - augalą nuprausti duše. Sudrėkinkite vatos diskelį spiritu (iki 70%) ir nuvalykite užkrėstas vietas (prieš tai išbandykite ant vieno lapo).
Insekticidinis muilas: Rinkitės augalams saugias formules be kvapiklių. Galite pasigaminti patys: šaukštelis indų ploviklio praskiedžiamas su 4 litrais vandens.
Nimbamedžio aliejus: Natūralus ekologiškas insekticidas. Sumaišykite 1-2 valgomuosius šaukštus nimbamedžio aliejaus, 1-2 arbatinius šaukštelius indų ploviklio ir 4 litrus šilto vandens.
Biologinis naikinimas: Kovą su miltuotaisiais skydamariais galima patikėti kitiems vabzdžiams, pavyzdžiui, boružėms, tam tikroms blakėms ar parazitinėms vapsvoms. Tokį būdą rinkitės šiltnamiuose ar lauko augaluose.
Namų gamybos purškiklis: Susmulkinkite česnako skiltelę, svogūną ir šaukštelį kajeno pipirų, viską sumalkite iki košelės. Masę sumaišykite su 1 litru vandens ir palaikykite 1 valandą. Perkoškite, įpilkite šaukštą skysto indų ploviklio, gerai išmaišykite. Purkškite augalus.
Feromoniniai spąstai: Ypač veiksmingi lauko augalams. Klijingi lapeliai suvilioja sparnuotus patinėlius.
Cheminiai insekticidai: Naudotini tik tuomet, kai visos kitos priemonės neveikia. Rinkitės specialiai miltuotiesiems skydamariams skirtus preparatus.
Kiti pomidorų ir agurkų kenkėjai ir ligos
Tekste minimi ir kiti agurkų bei pomidorų kenkėjai ir ligos, kurių kontrolė reikalauja specifinių priemonių:
- Moliūginis amaras (Aphis gossyppi): Pažeidžia agurkus ir moliūgus. Siurbia lapų, ūglių, žiedų ir vaisių užuomazgų sultis.
- Tabakinis tripsas: Kenkėjas polifagas, dažniausiai gadina šiltnamiuose auginamus augalus, svogūnus, agurkus.
- Baltasparniai: Kenkia šiltnamiuose pomidorams, agurkams, salotoms. Ant lapų atsiranda gelsvų dėmių, augalai būna užteršti lipniomis išmatomis.
- Agurkinis uodelis: Kenkia šiltnamiuose auginamiems agurkams, pažeidžia šaknis ir apatinę stiebo dalį.
- Kolorado vabalai: Kenkėjai, graužiantys lapus.
- Spragšiai: Pažeidžia augalų požemines dalis.
- Kurkliai: Pažeidžia įvairių augalų požemines dalis.
- Dirvinukai: Pažeidžia įvairius augalus, ypač daržoves.
- Kopūstinis amaras: Siurbia augalų sultis, lapai pagelsta, gūžės būna mažesnės ir purios.
- Agurkų alternariozė, askochitozė, kekerinis puvinys, miltligė, netikroji miltligė, rauplės, septoriozė: Grybinės agurkų ligos, pasireiškiančios dėmėmis, puviniu, apnašomis ant įvairių augalo dalių.
- Pomidorų verticiliozė, baltasis puvinys, septoriozė, alternariozė, maras, sausligė, kekerinis puvinys: Įvairios pomidorų ligos, sukeliamos grybų ir bakterijų.
Kas žudo jūsų pomidorų augalus? Tai tikriausiai viena iš šių 3 ligų
tags: #pomidorai #or #agurkai #miltuotieji #skydamariai